Amedeo Modigliani: Skirtumas tarp puslapio versijų

1907 m. Modiljanis pasistojoapsistojo viename name, kuriame kambarius jauniems dailininkams nuomojo daktaras Polis Aleksanderis. Jaunas daktaras tapo pirmuoju Modiljanio rėmėju ir jo dailės mėgėju. Tais pačiais metais Modiljanio darbų eksponuota „Rudens salono“ parodoje. 1908 m. eksponuota Nepriklausomųjų dailininkų draugijos parodoje. Jokio įpatingoypatingo dėmesio Modiljanio darbai nesulaukė. Pirmųjų Modiljanio darbų Paryžiuje stilistiką paveikė [[Anri de Tulūz-Lotrekas]], kiek vėliau – [[Polis Sezanas]]. 1908 m. su Polio Aleksanderio tarpininkavimu dailininkas gavo pirmą užsakymą ir atliko paveikslą „Amazonė“. 1909 m. Modiljanis persikraustė į [[Monparnasas|Monparnasą]]. Čia susipažino su [[Rumunija|rumunų]] kilmės skulptoriumi [[Constantin Brâncuși|Konstantinu Brankuziu]]. Brankuzis buvo vienas įtakingiausių modernizmo skulptorių. Dėl jo įtakos, o gal dar ir dėl paveikslų nesėkmių, Modiljanis atsidėjo skulptūrai. Pasakojama, kad akmenis skulptūroms jis vogdavo iš statybų aikštelių. 1910 m. Modiljanis susipažino su rusų poete [[Ana Achmatova]]. Yra legenda apie karštą menininkų simpatiją vienas kitam ir meilę. Tuo metu Achmatova buvo nesenai ištekėjusi ir su Modiljaniu ryšius nutraukė po apie metus trukusiostrukusio pažintiessusirašinėjimo. Modiljanis jai skyrė apie 16 portretų piešinių. Menininkai daugiau niekuomet nesusitiko. Kitos moterys Modiljanio gyvenime, o jų buvo daug, dažniausiai būdavo studijos pozuotojos, neturtingos provincijos merginos, ir pan. Žodžiais ir paveikslais Modiljanis garbino moters grožį, tačiau realūs santykiai buvo kiek kitokie. Dažnos muštynės su partnerėmis, beveik vieši gatvės skandalai ir santykių aiškinimasis buvo įprasti Modiljaniui.

1912 m. Modiljanis išstatė „Rudens salono“ parodoje seriją skulptūrinių galvų, kurių keletas buvo nupirktos. 1913 m. pavasarį Modiljanis grįžo į gimtojo miesto apylinkes. Viename laiške jis mini, kad [[Livornas|Livorne]] dirbo su [[marmuras|marmuro]] statulomis ir kelias atsiuntė į Paryžių, tačiau apie jas jokių kitų žinių nėra. Apie 1913-14 m. sandūroje Modiljanis grįžo prie tapybos. Prasidėjus [[Pirmasis pasaulinis karas|Pirmajam pasauliniui karui]] Modiljanis negalėjo būti paimtas į armiją dėl prastos sveikatos, tačiau į frontą išvyko Polis Aleksanderis. Naujuoju Modiljanio kūrybos globėju tapo Polis Gijomas, kuris išstatinėjoeksponavo dailininkų darbus nuosavoje galerijoje ir buvo meno kūrinių dileris. Tarp to meto Modiljanio draugų: skulptorius [[Žakas Lipšicas]], dailininkas [[Mozė Kislingas]].