Švedų tvanas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S r2.7.3) (robotas Pridedama: hr:Švedska invazija na Poljsku |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 38:
'''Švedų tvanas''' – [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] istorijos periodas tarp [[1655]] ir [[1660]] metų, kai visą šalies teritoriją, išskyrus nedidelį ruožą palei [[Turkija|Turkijos]] sieną, buvo užėmusi [[Švedija]] ir [[Rusija]].
Tarptautinė Abiejų tautų respublikos padėtis vis sunkėjo. 1654 m. iš rytų Lietuvą užpuolė ir didelę jos dalį užėmė Maskvos caras [[Aleksejus Michailovičius]]. [[Minskas]] buvo sudegintas iki pamatų. Didelė Maskvos kariuomenė artinosi prie Vilniaus. Bijodama Rusijos įsigalėjimo į karą įsijungė Švedija, kuri užpuolė šalį iš šiaurės. Švedų karvedys [[Magnus de la Gardie]] su didele kariuomene artinosi prie Lietuvos sienų. Karalius Jonas Kazimieras, netekęs vilties apsiginti, užsidarė Krokuvoje su maža kareivių saujele, kuriems vadovavo [[
Kunigaikštis [[Jonušas Radvila]], paskirtas Lietuvos didžiosios kunigaikštystės etmonu, beturėjo tik 5000 kareivių. Likusioji kariuomenė žuvo mūšiuose su maskviečiais prie [[Šklovas|Šklovo]], [[Mogiliovas|Mohilevo]], Smolensko, [[Bychovas|Staro Bychovo]]. 1654 m. [[rugpjūčio 12]] d. ties Šklovu Jonušas Radvila su 8000 karių pasitiko 80 000 rusų kariuomenę, kuriai vadovavo kunigaikštis [[Aleksejus Trubeckojus]] ir pralaužė priešo gretas. Tačiau tolesnės kovos baigtį nulėmė žymi jėgų persvara. Iš valdovo pastiprinimo sulaukti nepavyko, o kai pagalba atėjo, jau buvo per vėlu. 1655 m. [[rugpjūčio 8]] d. Rusijos caro daliniai įžengė į Vilnių ir pirmąsyk valstybės istorijoje priešas užėmė Lietuvos sostinę. Jonušui Radvilai iš rusų užimto Vilniaus pavyko išgelbėti valstybės iždą ir didįjį antspaudą, t. y. juridinę ir finansinę valstybės galią. Rusams užėmus Vilnių Jonušas Radvila pasitraukė į Kėdainius. Gonsievskis pasitraukė į Suvalkiją.
| |||