Vikipedija

Haličo-Voluinės karai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Lappon (aptarimas | indėlis)
31 927 keitimai
Nėra keitimo santraukos
Zirzilia (aptarimas | indėlis)
16 560 keitimai
Eilutė 18:
|casualties2=
}}
[[Vaizdas:Polska 1333 - 1370.png|thumb|right|250px|Lenkijos karalystė 1333-1370  m.]]
'''Haličo-Voluinės karai''', '''Galicijos-Volynės karai''' – nuo [[1340]]  m. iki [[1392]]  m. trukę karai [[Haličo-Volynės kunigaikštystė]]je. Karai prasidėjo [[1340]]  m., kai buvo nunuodytas kunigaikštis [[Jurgis II Boleslavas]] ir [[LDK]] su [[Lenkijos karalystė|Lenkijos karalyste]] pradėjo pretenduoti į kunigaikštystės žemes. Po karų pabaigos [[1392]]  m. LDK pasiemėatiteko [[Voluinė|Voluinę]], o LenkijaLenkijai – [[Galicija|Galiciją]].
 
== Prieš karą ==
[[1322]]  m. mūšyje žuvus kunigaikščiams broliams [[Andrėjus Jurevičius|Andrėjui]] ir [[Levas Jurevičius|Levui]] bei nepalikus jokių įpėdinių kunigaikštystė liko be kunigaikščių. LDK kunigaikščio [[Gediminas|Gedimino]] ir Lenkijos karaliaus Vladislavo sutarimu kunigaikščiu buvo paskirtas 14 metų [[Jugris II Boleslavas]]. Boleslavas buvo apvesdintas su Gedimino dukra Eufemija. [[1340]]  m. balandį kunigaikštis buvo nunuodytas vietinių bajorų, kurie įžvelgė per didelę kunigaikščio priklausomybę nuo Lenkijos ir Bohemijos karalysčių. ▼
 
== Karų eiga ==▼
▲[[1322]] m. mūšyje žuvus kunigaikščiams broliams [[Andrėjus Jurevičius|Andrėjui]] ir [[Levas Jurevičius|Levui]] bei nepalikus jokių įpėdinių kunigaikštystė liko be kunigaikščių. LDK kunigaikščio [[Gediminas|Gedimino]] ir Lenkijos karaliaus Vladislavo sutarimu kunigaikščiu paskirtas 14 metų [[Jugris II Boleslavas]]. Boleslavas buvo apvesdintas su Gedimino dukra Eufemija. [[1340]] m. balandį kunigaikštis buvo nunuodytas vietinių bajorų, kurie įžvelgė per didelę kunigaikščio priklausomybę nuo Lenkijos ir Bohemijos karalysčių.
 
=== Pirmasis etapas ===▼
▲==Karų eiga==
 
Beveik iškart po kunigaikščio nunuodijimo, Lenkijos karalius [[Kazimieras III Didysis]] pasiuntė kariuomenę į kunigaikštystę, kadsiekiant ši apgintųapsaugoti lenkų prekybininkus ir katalikus nuo galimų susidorojimų [[Lvovas|Lvovo]] mieste. [[1340]]  m. birželį Kazimieras III atvyko su dar didesne kariuomene ir pradėjo derybas su vietinių bajorų vadu [[Dmitrijus Dedko|Dmitrijumi Dedko]]. Derybų metu Lenkijos karalius pažadėjo apsaugą vietiniams bajorams. [[1340]]-–[[1341]]  m. žiemą į kunigaikštystę įsiveržė [[Aukso orda]] ir iš čiajos puolė Lenkiją irbei užėmė [[Liublinas|Liubliną]]. Ši ataka susilpnino lenkų pozicijas kunigaikštystėjėkunigaikštystėje. [[1342]]  m. žiemą Boleslavo žmona Eufemija buvo išvežta į [[Varšuva|Varšuvą]]. Tais pačiais metais kilo nedidelis konfliktas dėl kunigaikštystės žemių tarp LDK ir Lenkijos karalystės, bet buvo greitai išspręstas priskiriant Haličo kunigaikštystę Kazimierui III, o Voluinės kunigaikštystę [[Liubartas|Liubartui]].▼
▲===Pirmasis etapas===
 
=== Antrasis etapas ===▼
▲Beveik iškart po kunigaikščio nunuodijimo Lenkijos karalius [[Kazimieras III Didysis]] pasiuntė kariuomenę į kunigaikštystę, kad ši apgintų lenkų prekybininkus ir katalikus nuo galimų susidorojimų [[Lvovas|Lvovo]] mieste. [[1340]] m. birželį Kazimieras III atvyko su dar didesne kariuomene ir pradėjo derybas su vietinių bajorų vadu [[Dmitrijus Dedko|Dmitrijumi Dedko]]. Derybų metu Lenkijos karalius pažadėjo apsaugą vietiniams bajorams. [[1340]]-[[1341]] m. žiemą į kunigaikštystę įsiveržė [[Aukso orda]] ir iš čia puolė Lenkiją ir užėmė [[Liublinas|Liubliną]]. Ši ataka susilpnino lenkų pozicijas kunigaikštystėjė. [[1342]] m. žiemą Boleslavo žmona Eufemija buvo išvežta į [[Varšuva|Varšuvą]]. Tais pačiais metais kilo nedidelis konfliktas dėl kunigaikštystės žemių tarp LDK ir Lenkijos karalystės, bet buvo greitai išspręstas priskiriant Haličo kunigaikštystę Kazimierui III, o Voluinės kunigaikštystę [[Liubartas|Liubartui]].
Po [[1348]]  m. lietuvių pralaimėjimo kryžiuočiams [[Strėvos mūšis|Strėvos mūšyje]], Liubartas prarado visas turėtas teritorijas, išskyrus rytinę Voluinės dalį su [[Luckas|Lucko]] miestu,. visasVisas šias žemes užėmė Lenkijos karalius Kazimieras III ir jo sąjungininkas Vengrijos karalius [[Lajosas I Didysis]], kuriam šios žemės buvo pažadėtos šios žemės, jeigu Kazimieras III mirs nesulaukęs įpėdinių. Liubarto broliai [[Kęstutis]] ir [[Algirdas]] keletą kartų surengė karinius išpuolius prieš Lenkiją, siekdami atsiimti šiasrytų žemesVoluinę, bettačiau tai jiems nepavyko. [[1351]]  m. pavasarį Lajosas I paėme Liubartą į nelaisvę, bet jau vasarą paleido po derybų su Kęstučiu. [[1352]]  m. lietuviai surengė dar porą karinių išpuolių, po kurių buvo sudarytos paliaubos, pagal kurias ne tik Voluinė ir [[Podolė]] vėl grįžo Liubartui, bettačiau jam buvo priskirti ir [[Belzas|Belzo]] irbei [[Chelmas|Chelmo]] miestai jam buvo priskirti. [[1353]]  m. Liubartas dar kartą puolė lenkus. Kazimieras III atsakė žygiu, kurį paskelbė, kaip kovą prieš [[pagonybė|pagonis]] lietuvius ir gavo popiežiaus [[Inocentas VI|Inocento VI]] palaiminimą, tačiau šis žygis nebuvo sėkmingas. ▼
 
[[1366]]  m. Kazimieras III sudarė karinę sąjungą prieš Liubartą su Mazovijos kunigaikščiu [[Semovitas III Mazovietis|Semovitu III]] bei Liubarto sūnėnais [[Narimantas|Narimanto]] sūnum ''Jurgiu'' ir [[Karijotas|Karijoto]] sūnumis ''Jurgiu'' ir ''Aleksandru''. Algirdui kariaujant rytuose su rusais, o Kęstučiui kariaujant vakaruose su vokiečiais, Liubartui teko gintis be jų pagalbos ir tai lėmė, kad jis buvo nugalėtas. [[1366]]  m. rudenį buvo pasirašyta sutartis, pagal kurią Liubartui liko rytinė Voluinė su Lucku ir. Liubartas tapo priklausomas nuo lenkų. Kazimieras apdovanojo savo sąjungininkus suteikdamas Karijoto sūnui Jurgiui [[Chelmas|Chelmą]], Aleksandrui [[Voluinės Vladimiras|Voluinės Vladimirą]] ir Narimanto sūnui Jurgiui [[Belzas|Belzą]].▼
▲===Antrasis etapas===
 
=== Trečiasis etapas ===▼
▲Po [[1348]] m. lietuvių pralaimėjimo kryžiuočiams [[Strėvos mūšis|Strėvos mūšyje]], Liubartas prarado visas turėtas teritorijas, išskyrus rytinę Voluinės dalį su [[Luckas|Lucko]] miestu, visas šias žemes užėmė Lenkijos karalius Kazimieras III ir jo sąjungininkas Vengrijos karalius [[Lajosas I Didysis]], kuriam buvo pažadėtos šios žemės, jeigu Kazimieras III mirs nesulaukęs įpėdinių. Liubarto broliai [[Kęstutis]] ir [[Algirdas]] keletą kartų surengė karinius išpuolius prieš Lenkiją siekdami atsiimti šias žemes, bet jiems nepavyko. [[1351]] m. pavasarį Lajosas I paėme Liubartą į nelaisvę, bet jau vasarą paleido po derybų su Kęstučiu. [[1352]] m. lietuviai surengė dar porą karinių išpuolių, po kurių buvo sudarytos paliaubos, pagal kurias ne tik Voluinė ir [[Podolė]] vėl grįžo Liubartui, bet ir [[Belzas|Belzo]] ir [[Chelmas|Chelmo]] miestai jam buvo priskirti. [[1353]] m. Liubartas dar kartą puolė lenkus. Kazimieras III atsakė žygiu, kurį paskelbė, kaip kovą prieš [[pagonybė|pagonis]] lietuvius ir gavo popiežiaus [[Inocentas VI|Inocento VI]] palaiminimą, tačiau šis žygis nebuvo sėkmingas.
[[1370]]  m. mirus Kazimierui III, Liubartas tuo pasinaudodamas atsiemėatsiėmė visą Voluinę, o Haličas atiteko vengrams, kurie šį valdė iki [[1387]] metų m. Karas vėl atsinaujino [[1376]]  m. karas vėl atsinaujino, kai Liubartas, Kęstutis ir Jurgis iš Belzo užpuolė [[Sandomiežas|Sandomiežą]] ir [[Tarnuvas|Tarnuvą]], taip pat beveik pasiekdami [[Krokuva|Krokuvą]]. Po Vengrijos karaliaus Lajoso I atsakomojo puolimo ir Liubarto sūnų paėmimo į nelaisvę, Liubartas tapo priklausomas nuo Vengrijos. [[1378]]  m. Lajosas I prijungė Haličo kunigaikštystę prie Vengrijos karalystės. [[1382]]  m. mirus Lajosui I, Liubartas užpuolė vengrų kontroliujamaskontroliuojamas pilis [[Kremenecas|Kremenece]] ir [[Peremyšlis|Peremyšlyje]], bet į didelį karą nesivėlė. Tuo metu Lietuvoje, Lenkijoje ir Vengrijoje vyko kovos dėl valdžios. Lenkai savo karaliene išrinko vengrę [[Jadvyga|Jadvygą]] ir pakvietė [[Jogaila|Jogailą]] tapti jos vyru. [[1385]]  m. buvo pasirašyta [[Krėvos sutartis]], pagal kurią LDK ir Lenkija tapo dalinaivieno bendravaldovo valstybevaldomomis valstybėmis. [[1387]]  m. Jadvyga prijungė Haličo kunigaikštystę prie Lenkijos karalystės. Liubartas mirė apie [[1384]]  m., o jo įpėdiniu tapo jo sūnus ''Fedoras'', kurio valdžią pradėjo riboti Jogaila. Po [[Lietuvos pilietinis karas (1381-1384)|Lietuvos pilietinio karo]] [[1381]]-–[[1384]]  m. Jogaila norėdamas susitaikyti su Vytautu pasiūlė jam [[Luckas|Lucką]] ir Voluinės Vladimirą. Bet Vytautui buvo svarbiau įsigalėti LDK ir jis pradėjo kitą [[Lietuvos pilietinis karas (1389-1392)|Lietuvos pilietinį karą]] [[1389]]-–[[1392]] metais m. Pilietinis karas baigėsi [[Astravos sutartis|Astravos sutartimi]], kurioje taip pat buvo nuspręstas Haličo ir Voluinės kunigaikštystės likimas: Voluinė atiteko LDK, o Haličas Lenkijos karalystei. ▼
 
▲[[1366]] m. Kazimieras III sudarė karinę sąjungą prieš Liubartą su Mazovijos kunigaikščiu [[Semovitas III Mazovietis|Semovitu III]] bei Liubarto sūnėnais [[Narimantas|Narimanto]] sūnum ''Jurgiu'' ir [[Karijotas|Karijoto]] sūnumis ''Jurgiu'' ir ''Aleksandru''. Algirdui kariaujant rytuose su rusais, o Kęstučiui kariaujant vakaruose su vokiečiais, Liubartui teko gintis be jų pagalbos ir tai lėmė kad jis buvo nugalėtas. [[1366]] m. rudenį buvo pasirašyta sutartis, pagal kurią Liubartui liko rytinė Voluinė su Lucku ir Liubartas tapo priklausomas nuo lenkų. Kazimieras apdovanojo savo sąjungininkus suteikdamas Karijoto sūnui Jurgiui [[Chelmas|Chelmą]], Aleksandrui [[Voluinės Vladimiras|Voluinės Vladimirą]] ir Narimanto sūnui Jurgiui [[Belzas|Belzą]].
 
▲===Trečiasis etapas===
 
▲[[1370]] m. mirus Kazimierui III, Liubartas tuo pasinaudodamas atsiemė visą Voluinę, o Haličas atiteko vengrams, kurie šį valdė iki [[1387]] metų. [[1376]] m. karas vėl atsinaujino, kai Liubartas, Kęstutis ir Jurgis iš Belzo užpuolė [[Sandomiežas|Sandomiežą]] ir [[Tarnuvas|Tarnuvą]], taip pat beveik pasiekdami [[Krokuva|Krokuvą]]. Po Vengrijos karaliaus Lajoso I atsakomojo puolimo ir Liubarto sūnų paėmimo į nelaisvę, Liubartas tapo priklausomas nuo Vengrijos. [[1378]] m. Lajosas I prijungė Haličo kunigaikštystę prie Vengrijos karalystės. [[1382]] m. mirus Lajosui I, Liubartas užpuolė vengrų kontroliujamas pilis [[Kremenecas|Kremenece]] ir [[Peremyšlis|Peremyšlyje]], bet į didelį karą nesivėlė. Tuo metu Lietuvoje, Lenkijoje ir Vengrijoje vyko kovos dėl valdžios. Lenkai savo karaliene išrinko vengrę [[Jadvyga|Jadvygą]] ir pakvietė [[Jogaila|Jogailą]] tapti jos vyru. [[1385]] m. buvo pasirašyta [[Krėvos sutartis]], pagal kurią LDK ir Lenkija tapo dalinai bendra valstybe. [[1387]] m. Jadvyga prijungė Haličo kunigaikštystę prie Lenkijos karalystės. Liubartas mirė apie [[1384]] m., o jo įpėdiniu tapo jo sūnus ''Fedoras'', kurio valdžią pradėjo riboti Jogaila. Po [[Lietuvos pilietinis karas (1381-1384)|Lietuvos pilietinio karo]] [[1381]]-[[1384]] m. Jogaila norėdamas susitaikyti su Vytautu pasiūlė jam [[Luckas|Lucką]] ir Voluinės Vladimirą. Bet Vytautui buvo svarbiau įsigalėti LDK ir jis pradėjo kitą [[Lietuvos pilietinis karas (1389-1392)|Lietuvos pilietinį karą]] [[1389]]-[[1392]] metais. Pilietinis karas baigėsi [[Astravos sutartis|Astravos sutartimi]], kurioje taip pat buvo nuspręstas Haličo ir Voluinės kunigaikštystės likimas: Voluinė atiteko LDK, o Haličas Lenkijos karalystei.
 
== Literatūra ==
 
* Subtelny, Orest (2000). Ukraine: A History (3rd (illustrated) ed.). University of Toronto Press. p. 73. ISBN 0-8020-8390-0.
* Rowell, C. S. (1994). Lithuania Ascending: A Pagan Empire Within East-Central Europe, 1295-13451295–1345. Cambridge Studies in Medieval Life and Thought: Fourth Series. Cambridge University Press. p. 224. ISBN 978-0-521-45011-9.
* Ivinskis, Zenonas (1978). Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties. Rome: Lietuvių katalikų mokslo akademija. pp. 267–269. LCC 79346776.
* Dvornik, Francis (1992). The Slavs in European History and Civilization (3rd (illustrated) ed.). Rutgers University Press. p. 77. ISBN 0-8135-0799-5.
* Engel, Pál; Pal Engel, Tamás Pálosfalvi, Andrew Ayton (2005). The Realm of St. Stephen: A History of Medieval Hungary, 895–1526 (illustrated ed.). I.B.Tauris. p. 167. ISBN 1-85043-977-X.
* Jasas, Rimantas (2004). "Liubartas"„Liubartas“. In Vytautas Spečiūnas. Lietuvos valdovai (XIII-XVIIIXIII–XVIII a.): enciklopedinis žinynas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. p. 44. ISBN 5-420-01535-8.
* Simas Sužiedėlis, ed. (1970-19781970–1978). "Liubartas"„Liubartas“. Encyclopedia Lituanica. III. Boston, Massachusetts: Juozas Kapočius. pp. 411–412. LCC 74-114275.
* Hann, C. M.; Paul R. Magocsi (2005). Galicia: A Multicultured Land (illustrated ed.). University of Toronto Press. p. 185. ISBN 0-8020-3781-X.
* Gudavičius, Edvardas (2004). "Vytautas„Vytautas Didysis"Didysis“. In Vytautas Spečiūnas. Lietuvos valdovai (XIII-XVIIIXIII–XVIII a.): enciklopedinis žinynas. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas. pp. 79–80. ISBN 5-420-01535-8.
 
[[Kategorija:LDK karai]]
eilutė 60 ⟶ 57:
[[it:Guerre di Galizia-Volinia]]
[[ja:ハールィチ・ヴォルィーニ戦争]]
[[pl:Wojna o Księstwo Halicko-Włodzimierskie w latach 1340-13921340–1392]]
[[ru:Война за галицко-волынское наследство]]
[[uk:Війна за Галицько-Волинську спадщину]]
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Haličo-Voluinės_karai"