|
| Giminė = Tiškevičiai
| Gimė = {{Gimė|1850|||}}
| Gimimo vieta = [[Trakų Vokė]]je
| Mirė = {{Mirė|1905|12|09|1850|||}}
| Mirties vieta = [[Poznanė]]je
| Tėvas = [[Mykolas Tiškevičius III|Mykolas Tiškevičius]]
| Motina = Marija Radvilaitė
| Žmonos = HelenaElena JuzefaJuozefa LackaLoncka <br /> Izabelė VeronikaEmilija LackaLoncka
| Vaikai = I santuokos: <br /> Marija Antanina <br /> II santuokos: <br/ > [[Vladislovas Tiškevičius (1894)|Vladislovas]] <br /> [[Juozapas StanislovasSteponas Tiškevičius|Juozapas Steponas]] <br /> [[Steponas Jonas Tiškevičius|Steponas Jonas]] <br /> [[Jonas Antanas Tiškevičius (1898)|Jonas Antanas]]
}}
'''Juozapas Tiškevičius''' ({{pl|Józef Tyszkiewicz}}, [[1850]] m. [[Trakų Vokė]]je – [[1905]] m. [[Poznanė]]je) – [[Lietuva|Lietuvos]] [[bajorai|bajoras]], didikas, [[Lelija (herbas)Leliwa|LelijosLelivos]] herbo [[Grafas (titulas)|grafas]], kolekcininkas numizmatas. [[1861]] m. [[gegužės 8]] d. Rusijos imperatorius giminei iš naujo patvirtino grafo titulą.
== Biografija ==
Kilęs iš Lietuvos didikų [[Tiškevičiai|Tiškevičių]] giminės antrosios [[Biržai|Biržų]] šakos.<ref>{{LTE|XI|325||Juozapas Tiškevičius III}}</ref> Tėvas [[Mykolas Tiškevičius III|Mykolas Tiškevičius]]. Motina([[1826]]–[[1897]]), motina – Marija Radvilaitė ([[1830]]–[[1902]]). Brolis [[Jonas Leonas Tiškevičius|Jonas Antanas Tiškevičius]] ([[1851]]–[[1901]]).
[[1888]] m. [[kovo 19]] d. Lvuveke, ([[Lenkija]]) Juozapas Tiškevičius vedė HelenąEleną JuzefąJuozefą LackąLoncką (''{{pl|Helena Józefa Łącka''}}) ([[1861]]–[[1890]] m.). Jiedu susilaukė dukters. Anksti mirus žmonai, [[18931889]] m. [[liepossausio 1613]] d. susituokė su velionės seserimi Izabele Veronika (''Izabella Weronika Łącka'') ([[1859Drezdenas|Drezdene]]– ([[1944Vokietijos imperija|Vokietija]] m.), sususilaukė jadukters susilaukė''Marijos keturių sūnųAntaninos''.
Anksti mirus žmonai, [[1893]] m. [[liepos 16]] d. Posadove ([[Lenkija]]) susituokė su velionės seserimi Izabele Emilija Loncka ({{pl|Izabela Emilia Łącka}}) ([[1859]]–[[1944]]), su kuria susilaukė keturių sūnų: [[Vladislovas Tiškevičius (1894)|Vladislovo]] ([[1894]]–[[1972]]), [[Juozapas Steponas Tiškevičius|Juozapo Stepono]] ([[1895]]–[[1975]]), [[Steponas Jonas Tiškevičius|Stepono Jono]] ([[1897]]–?) ir [[Jonas Antanas Tiškevičius (1898)|Jono Antano]] ([[1898]]–?).
Vidurinį ir aukštąjį išsilavinimą įgijo [[Paryžius|Paryžiuje]] ir [[Heidelbergas|Heidelberge]]. Gyvendamas [[Biržai|Biržų]] [[Astravas|Astravo]] dvare, ankstesnių majorato savininkų sukauptą meno rinkinį papildė naujais kūriniais. Ypač mėgo kolekcionuoti [[medalis|medalius]] ir [[moneta]]s. Gyvendamas Lenkijoje gilino numizmatikos žinias, buvo [[Krokuva|Krokuvos]] numizmatų draugijos narys. Jo sukauptas monetų ir medalių rinkinys nebuvo gausus, bet išsiskyrė ypatingai retais eksponatais. ▼
▲Vidurinį ir aukštąjį išsilavinimą įgijo [[Paryžius|Paryžiuje]] ir [[Heidelbergas|Heidelberge]]. Gyvendamas [[ BiržaiAstravo dvaras|Biržų ]] [[Astravas|(Astravo ) dvare]] dvare, ankstesnių majorato savininkų sukauptą meno rinkinį papildė naujais kūriniais. Ypač mėgo kolekcionuoti [[medalis|medalius]] ir [[moneta]]s. Gyvendamas Lenkijoje gilino numizmatikos žinias, buvo [[Krokuva|Krokuvos]] numizmatų draugijos narys. Jo sukauptas monetų ir medalių rinkinys nebuvo gausus, bet išsiskyrė ypatingai retais eksponatais.
== Dvarai ==
[[Vaizdas:TrakaiLithuania Birże Tyszkiewicz palacePalace.jpg|thumb|261px250px|[[UžutrakisAstravo dvaras|UžutrakioBiržų (Astravo) dvaro]] dvaro rūmai, statyti Juozapo Tiškevičiaus]]
[[1872]]–[[1880]] m. IIItrečiasis [[Biržai|Biržų]] majorato valdytojas. Kol buvo nepilnametis, dvarą valdė [[Eustachijus Tiškevičius]]. [[1871]] m. dėl pablogėjusios sveikatos negalėdamas nuolat gyventi ir prižiūrėti ūkinės veiklos Biržų majorate, tėvas Mykolas Tiškevičius kreipėsi į imperatorių, prašydamas leisti perduoti Biržus pilnametystės sulaukusiam vyriausiajam sūnui. Leidimas buvo gautas [[1872]] m. [[liepos 10]] d. Juozapas Tiškevičius tapo vienu turtingiausių Lietuvos žmonių. Tačiau greitai įsitikino, kad majoratas jį labai įpareigoja ir užkrauna didelę visokiausių nemalonių pareigų naštą. Motinai patariant apsisprendė atsisakyti majorato jaunesnio brolio naudai. Marija Tiškevičienė ėmė rūpintis, kad majorato paveldėjimo įsake būtų padaryta išimtis, nes Rusijos įstatymai neleido perduoti majorato, jį buvo galima tik paveldėti. Reikėjo išimtinio caro sutikimo, tačiu [[Aleksandras II (Rusija)|Aleksandras II]] iš pradžių atsisakė jį suteikti ir tik proteguojant Aleksandrui Potapovui sutiko. [[1876]] m. [[spalio 8]] d. vardiniu imperatoriaus įsaku, duotu Valdančiajam Senatui, [[1880]] m. [[birželio 14]] d. Juozapas Tiškevičius perdavė Biržų majoratą jaunesniajam broliui tokį, koks jis aprašytas imperatoriaus įsake [[1862]] m. [[gegužės 29]] d. įkuriant majoratą.
Nuo [[1893]] m. gyveno antrosios žmonos žmonos dvare Voinove, [[Lenkija|Lenkijoje]]. Čia parašė ir išleido veikalą „Tyszkiewiciana“ apie Tiškevičių giminę.
== Šaltiniai ==
{{ref}}
== Nuorodos ==
* [http://genealog.home.pl/gd/szablony/osoba.php?langpl&id=010351 Genealogija]
{{LDK didikai}}
| 