Jojimas: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S robotas Pridedama: sr:Коњички спорт |
+stilius |
||
Eilutė 23:
=== Konkūrai ===
{{stilius}}
[[Vaizdas:Matas_Petraitis_žirgas_Bacardi.jpg|thumb|right|250px|Matas Petraitis su žirgu Bacardi CSI2*-W Vazgaikiemis 2011]]
eilutė 28 ⟶ 29:
Tačiau moderniųjų konkūrų erą pradėjo kapitonas Federico Caprilli (1868–1907), savo mokiniams liepęs sutrumpinti balnasaičius, kad raitelio koja labiau linktų ir stipriau remtųsi į balnakilpę, kad atliekant šuolį iš balno pakilęs raitelis svirtų pirmyn ir taip perkeltų savo svorio centrą (iki tol raitelis nepakildavo iš balno). Šis Caprilli mokymas – il sistema – ėmė pelnyti italams šlovę varžybose, todėl viso pasaulio jojikai suskubo mokytis šio revoliucingo meno.
Šiandien aukščiausio lygio varžybose kova verda petys petin, taškas į tašką, iš lyderio pozicijos atsidurti kad ir antrame dešimtuke – kasdienybė.
Konkūras (angl. – show jumping) – viena iš trijų olimpinių jojimo šakų – yra bene populiariausia jojimo sporto rungtis: raitelių varžybos griaunamų kliūčių aikštelėje. Raitelio tikslas – be klaidų ir greitai įveikti kliūtis. Vidutinis kliūčių aukštis svarbiausiose varžybose – 160 cm. Kiekvienoje rungtyje leidžiamas tam tikras skaičius klaidų (pvz.: žirgo atsisakymas įveikti tam tikrą kliutį), tačiau viršijus šį skaičių, duetas diskvalifikuojamas. Skaičiuojama kiek laiko duetas sugaišta ir kiek baudos taškų surenka įveikdamas maršrutą. Baudos taškai skiriami už žirgo nepaklusnumą, nuverstas kliūtis, viršytą kontrolinio laiko normatyvą (jeigu toks yra nustatytas) bei kitokias žirgo ar raitelio klaidas rungties įveikimo metu.Šuolio galingumo konkūruose peršokamos kliūtys kartais siekia net 250 cm. Konkūrų taisyklės yra griežtai reglamentuotos ir prižiūrimos Tarptautinės Žirginio Sporto Federacijos FEI (Fédération Équestre Internationale).
Lietuvoje konkūrų sportu užsiiminėjama nuo 1920 m. Lietuvos pirmenybėse 1934 m dalyvavo net 248 žirgai. Majorai Andriūnas, Ugianskis, kapitonas Kukta, vyr.leitenantas V.Zarauskas baigė garsias italų arba prancūzų aukštąsias kavalerijos mokyklas ir diegė tėvynėje pažangiausią tuo metu „itališkąją" konkūrų jojimo stilių. 1940 m. Helsinkio olimpiadoje ruošėsi dalyvauti mūsų konkūrų rinktinė, bet sutrukdė karas. Jojimo sportas buvo atkurtas tik 1955 m. Pirmasis pokario laikotarpio Lietuvos konkūrų čempionas buvo Vladas Zarauskas su Kukurūzu (Kaunas) 1956 m.
Lietuvos jojimo sporto istorijoje tik R. Babrauskas su Hamanu iškovojo teisę dalyvauti FEI pasaulio Taurės finalinėse varžybose Hertoghenboshe (Olandijoje). Užfiksuotas oficialus šuolio į aukštį rekordas - legendinis raitelis Z.Šarka su Sir Saliut peršoko 209 cm. Lietuvos vardą užsienyje garsina B.Gutkauskas, A.Petrovas, K.Gaigalas, A.Seilius, R.Rimkus, S.Jasas, M.Petraitis ir kiti.
Lietuvos raitelių Aukso amžiumi pelnytai laikoma XX a. antroji pusė, kuomet buvo sukurtas labai platus ir tankus sporto sekcijų tinklas, darbavosi jauni energingi ir talentingi treneriai, o prie tuometinės santvarkos ypatumų puikiai prisiderino šalies jojimo sporto vadyba. Būtent tuomet, praėjusio amžiaus aštuntajame - devintajame dešimtmečiuose, Lietuvos konkūrininkų komanda karaliavo Sovietų Sąjungos aikštėse, šalies sportininkai patekdavo į SSRS rinktines ir dalyvaudavo Europos ir Pasaulio čempionatuose visose trijose klasikinėse jojimo rungtyse - konkūruose, dailiajame jojime ir trikovėje, o R. Udrakis su gražuole Dekoracija dalyvavo Olimpinėse Žaidynėse Seule.
Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, pirmasis iš šalies raitelių trispalvę tarptautinėje arenoje iškėlė Z. Šarka, 1998 m iškovojęs teisę dalyvauti Pasaulio jojimo sporto žaidynėse Romoje. ▼
Pasaulio Taurės etapuose aktyviai startuoja ir Lietuvos konkūrininkai - B. Gutkauskas, A. Petrovas, K. Gaigalas. Pasaulio vaikų konkūrų finaluose tolimiausiuose Planetos kampeliuose trispalvę nešė I.Želnytė (1998 m.,Japonija), J.Saudargas (2000 m.,JAE), B.Gutkauskas (2000 m.,Čilė), D.Zelvaraitė ir K.Žalalis (2001 m.,JAV), L.Gražulytė (2002 m.,Brazilija), V.Civinskas (2003 m.,Kanada), M. Petraitis (2007 m.,Meksika).▼
▲Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, pirmasis iš šalies raitelių trispalvę tarptautinėje arenoje iškėlė Z. Šarka, 1998 m iškovojęs teisę dalyvauti Pasaulio jojimo sporto žaidynėse Romoje.
▲Pasaulio Taurės etapuose aktyviai startuoja ir Lietuvos konkūrininkai - B. Gutkauskas, A. Petrovas, K. Gaigalas. Pasaulio vaikų konkūrų finaluose
=== Trikovė ===
eilutė 45 ⟶ 49:
Šiuolaikinė trikovė tai trijų raitelio bei žirgo išbandymų kompleksas. Tai daug jėgų ir kruopštaus pasiruošimo reikalaujančios trijų dienų varžybos, sudarytos iš dailiojo jojimo, konkūrų bei ištvermės jojimo, arba kitaip vadinamo kroso, rungčių.
Trikovės atsiradimas sietinas su testais, naudotas [[kavalerija|kavalerijos]] žirgų paruošimui tikrinti. Apie 1800 m. pabaigą prancūzai pradėjo
Pirmąją trikovės varžybų dieną, išjodinėjimo rungties metu [[Arklys|žirgas]] bei raitelis demonstruoja techniškai atliekamus elementus (pratimus), eleganciją bei tarpusavio harmoniją. Antroji diena skirta ištvermės jojimo rungčiai, kuri reikalauja žirgo bei raitelio drąsos ir ištvermės jojant atviromis didelio ploto aikštelėmis bei įveikiant įvairias kliūtis. Trečiąją trikovės varžybų dieną duetai rungiasi konkūrų aikštelėje, kur turi įrodyti savo tvirtumą, pasiruošimą, [[sveikata|sveikatą]] ir jėgą po sunkios ištvermės jojimo dienos.
Internacionalinė Jojimo Federacija (FEI), kuri vadovauja žirginiam sportui, nustatė tikslias šios sporto šakos taisykles, kurių privalu laikytis visose tarptautinėse varžybose, ir skelbia, kad varžybų tikslas yra “parodyti raitelio drąsumą, dvasią ir puikų savo žirgo bėgsenos išmanymą bei jo panaudojimą varžybų metu, parodyti puikiai treniruoto žirgo būklę: miklumą, drąsą, šokimo galimybes, ištvermę ir greitį”.
=== Kitos žirginio sporto rūšys ===
| |||