Lietuvos-Voluinės sutartis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Barzdonas (aptarimas | indėlis)
Eilutė 1:
'''Lietuvos-Voluinės sutartis'''  – [[1219]]  m. [[taikos sutartis]] tarp [[Lietuva|Lietuvos]], [[Deltuva|Deltuvos]], [[Žemaitija|Žemaitijos]] ir kitų žemių kunigaikščių pasiuntinių ir [[Voluinė]]s didžiojo kunigaikščio [[Romanas Mstislavičius|Romano Mstislavičiaus]] našlės Romanovos bei jos sūnų Danieliaus Haličiečio ir Vasilkos. Sudaryta [[Voluinės Vladimiras|Voluinės Vladimire]].
 
== Istorija ==
Lietuvos-Voluinės sutartį trumpai aprašė [[Ipatijaus metraštis]]. Pasak šio metraščio, sutartį sudarė 21 lietuvių kunigaikščio pasiuntiniai: penkių vyriausiųjų kunigaikščių ([[Živinbudas]], [[Daujotas]], jo brolio [[Viligaila]], [[Dausprungas]] ir jo brolio [[Mindaugas]]), žemaičių kunigaikščių ([[Erdvilas]], [[Vykintas]]), Deltuvos kunigaikščių, t.p. [[Bulaičiai|Bulaičių]] ir [[Ruškaičiai|Ruškaičių]] atstovai. Sutartis galiojo maždaug iki [[1238]]  m. Manoma, kad šioje sutartyje paminėtų žemių kunigaikščiai įsipareigojo padėti Voluinės kunigaikštystei gintis nuo [[Lenkija|Lenkijos]] ir [[Černigovas|Černigovo]] kunigaikščių, kurie pretendavo į Voluinės sostą, Voluinės kunigaikščiai  – neprieštarauti Lietuvos politinės įtakos stiprėjimui [[Juodoji Rusia|Juodojoje Rusioje]], priklausiančioje [[Voluinės kunigaikštystė|Voluinės kunigaikštystei]].
 
== Reikšmė ==
Lietuvos-Voluinės sutartis  – pirmas patikimas istorinis faktas, kad [[XIII a.]] pradžioje jau gyvavo [[Lietuvių žemių konfederacija]], pirmasis žinomas besikuriančios Lietuvos valstybės diplomatinis aktas ir svarbus istorijos šaltinis. Remdamasis sutartimi ir kitais istorijos šaltiniais istorikas [[Edvardas Gudavičius]] apytikriai nustatė minimų kunigaikščių ir jų grupių valdas, jų santykius. Sutartis atspindi didėjančią Lietuvos žemių konfederacijos įtaką Vidurio ir Rytų Europos šiaurinėje dalyje, akivaizdžiai rodo, kad [[XIII a.]] pirmaisiais dešimtmečiais konfederacija sugebėjo ne tik gintis, rengti žygius į gretimas šalis, bet ir plėtoti diplomatinę veiklą.
Pirmą kart rašytiniuose šaltiniuose minimas Mindaugas <ref>{{VLE|XIII|351|[[Rimantas Jasas]], [[Vytautas Spečiūnas]]|Lietuvos-Voluinės sutartis}}</ref>
 
== Šaltiniai ==