Gvinėjinė alyvpalmė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
-ml (describes genus Elaeis) |
Nėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 13:
{{Taxobox_pabaiga}}
'''Aliejinė palmė''' ({{la|Elaeis guineensis}})
== Morfologija ==
Suaugę augalai yra vienastiebiai, iki 20 m aukščio. Lapai iki 3-5 metrų ilgio. Žiedai maži, susitelkę į kuokštus. [[Vaisiai]] – raudoni [[kaulavaisis|kaulavaisiai]], 3-6 cm ilgio ir 2-4 cm pločio, sveriantys apie 20 g, augantys kekėmis. Tiek minkštimas, tiek kauliukas turi daug aliejaus. Sunokusi sėklų kekė paprastai sveria 40-50 kg.▼
▲Suaugę augalai yra vienastiebiai, iki 20
Aliejus gali būti spaudžiamas tiek iš vaisių minkštimo ([[palmių aliejus]]), tiek ir iš kauliukų ([[palmių branduolių aliejus]]). Geros maistinės jo savybės ir didelė išeiga (iki 7 tonų iš hektaro) lėmė aliejaus naudojimą tradicinėse [[Vakarų Afrikos virtuvė]]se, o pastaruoju metu ir visame pasaulyje. Dėl šios priežasties aliejinės palmės [[arealas]] yra stipriai išaugęs.▼
Yra dvi laukinių aliejinių palmių variacijos: ''dura'', kurių vaisius dengia išorinis juodas lukštas, ir ''pisifera'', kurių vaisiai lukšto neturi. Pagrindinė pramoninė veislė ''tenera'' yra šių variacijų hibridas, vedantis vaisius su plonesniu lukštu ir storesniu minkštimu.
[[Vaizdas:Elaeis guineensis fruits on tree.jpg|thumb|left|250px|Vaisiai]]▼
== Kilmė ir paplitimas ==
Aliejinės palmės kilę iš Vakarų Afrikos [[tropiniai miškai|tropinių miškų]], esančių [[Kamerūnas|Kamerūno]], [[Dramblio Kaulo Krantas|Dramblio Kaulo Kranto]], [[Gana|Ganos]], [[Liberija|Liberijos]], [[Nigerija|Nigerijos]], [[Siera Leonė]]s, [[Togas|Togo]], [[Angola|Angolos]] ir [[Kongas|Kongo]] valstybėse. Šiame regione aliejinės palmės vaisiai nuo seno naudojami kaip maistinio aliejaus šaltinis.
XIV-XVII a. aliejinės palmės buvo nugabentos į [[Amerika|Amerikos žemyną]] bei [[Pietryčių Azija|Pietryčių Aziją]], kur sėkmgai pritapo drėgno (augalams reikalingas bent 1600 mm metinis kritulių kiekis) tropinio klimato šalyse.<ref>[ftp://ftp.fao.org/docrep/fao/005/y4355E/y4355E00.pdf Small-Scale Palm Oil Processing in Africa], FAO, 2002, p. 3</ref>
== Naudojimas ==
{{main|Palmių aliejus|Palmių branduolių aliejus}}
▲
Tarptautinė prekyba palmių aliejumi prasidėjo [[XIX a.]], kada jis buvo gabenamas iš Vakarų Afrikos į [[Europa|Europą]] muilo gamybai ir pramoniniam naudojimui. [[XX a.]] septintajame dešimtmetyje pagrindinėmis aliejinių palmių augintojomis ir aliejaus eksportuotojomis tapo [[Malaizija]] bei [[Indonezija]]. 2008 m. šių valstybių palmių aliejaus produkcija sudarė 38 mln. tonų arba 80 % viso pasaulyje pagaminamo kiekio.<ref>Oil World 2008, Oil World Annual 2008, Hamburg.</ref>
Palmių aliejus naudojamas maistui, [[biokuras|biokuro]] gamybai, pramoniniais tikslais. Vaisių išspaudos tinkamos pašarui.
== Poveikis žmonėms ir aplinkai ==
Populiarėjantis aliejinių palmių auginimas yra vertinamos nevienareikšmiškai. Iš vienos pusės tai ekonomiškai vertingas augalas, suteikiantis darbą ir pajamas daugiau nei milijonui žmonių, o aliejaus eksportas užima svarbią vietą Pietryčių Azijos, [[Centrinė Amerika|Centrinės Amerikos]] ir Afrikos šalių ekonomikose. Iš kitos pusės, aliejinių palmių plantacijų plitimas kritikuojamas, nes jos dažnai sodinamos iškirtus [[tropiniai miškai|tropinius miškus]], sunaikinant didžiąją dalį [[biologinė įvairovė|biologinės įvairovės]]. Per pastaruosius 50 metų bendras šių palmių plotas pasaulyje išaugo keturis kartus ir sudaro virš 132 000 km². Indonezijoje ir Malaizijoje 1990-2005 m. laikotarpiu daugiau nei pusė visų naujų plantacijų atsirado buvusių miškų vietoje.<ref>Lian Pin Koh & David S. Wilcove. [http://courses.washington.edu/cr2008/oilpalmConservationLettersarticle.pdf ''Is oil palm agriculture really destroying tropical biodiversity?''], Conservation Letters, Volume 1, Issue 2, June 2008, p. 60–64</ref> Iš socialinės pusės neigiamai vertinama tai, kad miškus paverčiant dirbama žeme neatsižvelgiama į vietinių gyventojų poreikius, o sodinant plantacijas dažnai pažeidžiamos žemės nuosavybės teisės.<ref>Lucy Rist, Laurène Feintrenie and Patrice Levang. ''The livelihood impacts of oil palm: smallholders in Indonesia''. Biodiversity and Conservation Volume 19, Number 4 (2010), 1009-1024</ref><ref>E. Wakker, S. Watch, J. de Rozario. [http://www.foe.co.uk/resource/reports/greasy_palms_impacts.pdf ''Greasy palms: the social and ecological impacts of large-scale oil palm plantation development in Southeast Asia.''], FOE, 2005</ref>
== Galerija ==
<gallery>
Vaizdas:Elaeis guineensis MS 3467.jpg|Suaugęs medis
Vaizdas:Oil palm plantation in Cigudeg-03.jpg|Plantacija Indonezijoje
</gallery>
== Šaltiniai ==
{{ref}}
[[Kategorija:Palminiai]]
| |||