Homo heidelbergensis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
TjBot (aptarimas | indėlis)
S r2.7.2) (robotas Pridedama: ar, ast, be, bg, ca, cs, da, de, el, es, eu, fa, fi, fr, he, hu, id, it, ja, kk, ko, la, nds, nl, no, pl, pt, ro, roa-tara, ru, simple, sk, sv, tl, uk, vi, zh
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 17:
== Būdingi bruožai ==
[[Europa|Europoje]] gyvenusių ''H. heidelbergensis'' kūnai buvo kresni, o tai rodo prisitaikymą gyventi šaltesniame klimate. Vidutinis vyrų ūgis siekė 175 cm, svoris – 62 kg. Moterų ūgis buvo 157 cm, o svoris – 51 kg. Vidutinis kaukolės tūris 10 % mažesnis nei ''Homo sapiens'' – 1200 cm<sup>3</sup>. ''H. heidelbergensis'' galvos forma žymiai skyrėsi nuo šiuolaikinio žmogaus. Būdingas ryškus [[antakių lankas]] bei žema [[kakta]], kaukolė labiau ištęsta nei ''H. sapiens'', neturėjo ryškaus [[smakras|smakro]]. Skirtingų regionų populiacijų atstovų išvaizda šiek tiek skyrėsi.<ref>http://anthro.palomar.edu/homo2/mod_homo_1.htm</ref>
 
Anot profesoriaus [[Lee R. Berger]] iš Vitvatersrando universiteto ([[Pietų Afrikos Respublika|PAR]]), rasta nemažai kaulų, rodančių, kad kai kurių ''H. heidelbergensis'' populiacijų individai išsiskyrė ypač aukštu ūgiu, neretai viršijančiu 213 cm. Jie gyveno Pietų Afrikoje prieš 500 000–300 000 metų<ref>[http://www.thenakedscientists.com/HTML/content/interviews/interview/833/ The Naked Scientists: Science Radio & Science Podcasts, Our Story: Human Ancestor Fossils. November 2007]</ref>
 
== Elgesys ==
eilutė 23 ⟶ 25:
Kai kurie ekspertai<ref name="MithenSteven">Mithen, Steven (2006). The Singing Neanderthals, ISBN 978-0-674-02559-8</ref> laikosi nuomonės, kad ''H. heidelbergensis'', kaip ir iš jo kilę neandertaliečiai, vartojo primityvią kalbos formą. Jokių su šia rūšimi siejamų meno formų ar kitokių sudėtingesnių dirbinių, išskyrus, akmeninius įrankius, nebuvo aptikta, tačiau vykdant kasinėjimus [[Terra Amata]] archeologinėje vietovėje (pietinė [[Prancūzija]]) rasta raudonosios [[Ochra|ochros]]. Iš šio mineralo gali būti pagamintas raudonos spalvos pigmentas.
 
Iš išorinės bei vidinės [[Ausis|ausies]] morfologijos galima spręsti, kad šių homininų [[Klausa|klausos]] jautrumas nedaug tesiskyrė nuo šiuolaikinių žmonių ir buvo visai kitoks nei [[Šimpanzės|šimpanzių]]. Greičiausiai ''H. heidelbergensis'' galėjo atskirti daug įvairių garsų.<ref>{{cite web | author = Martinez, I., L. Rosa, J.-L. Arsuaga, P. Jarabo, R. Quam, C. Lorenzo, A. Gracia, J.-M. Carretero, J.M. Bermúdez de Castro, E. Carbonell | year = 2004 | month = July | title = Auditory capacities in Middle Pleistocene humans from the Sierra de Atapuerca in Spain | journal = [[Proceedings of the National Academy of Sciences|PNAS]] | volume = 101 | issue = 27 | pages = 9976–9981 | doi = 10.1073/pnas.0403595101 | pmid = 15213327 | pmc = 454200}}</ref> [[Dantis|dantųDantų]] susidėvėjimo analizėsanalizė daromosverčia išvadosmanyti, kad šios rūšies atstovai turėjo tokią pat tikimybę būti dešiniarankiai, kaip ir šiuolaikiniai žmonės.<ref>Lozano M, Mosquera M, de Castro J, Arsuaga J, Carbonell E. (2009). Right handedness of ''Homo heidelbergensis'' from Sima de los Huesos (Atapuerca, Spain) 500,000 years ago. Evolution and Human Behavior 30:369–376.</ref>
 
''H. heidelbergensis'' buvo artimai giminingas ''[[Homo ergaster]]'', galbūt kilęs iš migravusiųtiesioginis šios rūšies individųpalikuonis. Manoma, kad ''Homo ergaster'' buvo pirmasis artikuliuoti gebėjęs homininas,<ref name="MithenSteven" /> todėl tai turėjo būti būdinga ir iš jo kilusiam ''H. heidelbergensis''.
 
Šiaurinėje Vokietijoje, [[Šeningenas|Šeningene]], buvo atrasta keletas 400 000 metų senumo svaidomųjų iečių, o tai vienas pirmųjų radinių, liudijančių apie žmonių [[Medžioklė|medžioklę]]. Kaip manoma, jas pagamino ''Homo erectus'' arba ''Homo heidelbergensis''. Paprastai svaidomieji ginklai labiau siejami su šiuolaikiniais žmonėmis.