Kazimieras Jogailaitis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 51:
== Kazimiero valdymas ==
Kazimieras valdė apie 52 metus. Nuolat gyvendamas Krokuvoje, jis turėjo daugiau rūpintis Lenkijos reikalais negu Lietuvos. Jis vis tik gana dažnai lankydavosi Lietuvoje, net ir mirė [[Gardinas|Gardine]]. Tai paskutinis didysis kunigaikštis, kuris kalbėjo [[lietuvių kalba|lietuviškai]]. <ref>Lietuvos valdovai (XIII–XVIII a.). Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, Vilnius, 2004. 102 p.</ref> Jam valdant, Lietuva atsiilsėjo nuo karų, gyventojai galėjo nesibaiminti dėl karų ir ramiai dirbti savo darbus. Kazimiero viešpatavimas Lietuvai nebuvo laimingas: liko daug nesutvarkytų reikalų, o Lietuvos kaimynai labai sustiprėjo.
Dar 1470 m. buvo sudaryta sutartis tarp LDK ir [[Naugardas|Naugardo]] (Velikij Novgorod): pripažinta Kazimiero valdžia, o Kazimieras įsipareigojo ginti Naugardą nuo Maskvos. 1471 m. [[Ivanas III]] pasiuntė prieš juos kariuomenę. Kazimieras, Lenkijos karalius ir didysis Lietuvos kunigaikštis, jokios pagalbos nesuteikė. Naugardo kariuomenė žiauriai sutriuškinta tų pačių metų liepos 13 d. prie Šelonės upės. Naugardas atsisakė ryšių su LDK, užleido [[Ivanas_III|Ivanui III]] dalį savo žemių, įsipareigojo sumokėti kontribuciją. 1477 m. Naugardas dar kartą atsisakė Maskvos valdovo. Po Naugardo žemę pasklido Maskvos kariuomenė, kuri ėmė deginti ir žudyti. 1478 m. Naugardas (Velikij Novgorod) pasidavė ir buvo amžiams prijungtas prie Maskvos.
1471 m Kazimieras sudarė sąjungą su Ordos chanu Achmatu prieš Maskvos kunigaikštį [[Ivanas_III|Ivaną III]], kuris nustojo mokėti Ordai duoklę. 1472 liepos mėnesį Achmatas nesėkmingai puolė Maskvą. Prie Okos turėjo prisijungti Kazimiero kariuomenė, kuri neatvyko, kadangi Kazimieras buvo įsitraukęs į kovą dėl Vengrijos sosto. Negana to, pasak lenkų istorikų, totorių stovykloje kilo infekcijos protrūkis.
1480 rudenį, susitaręs su Kazimieru dėl pagalbos, Ordos chanas [[Achmatas]] vėl surengė stambų žygį į Maskvą. Viskas baigėsi vadinamuoju Stovėjimu prie Ugros upės (spalio 8 — lapkričio 11), kai karaliaus Kazimiero kariuomenė vėl nepasirodė. Ordos chanas Achmatas, grįždamas nusiaubė viršutinės Okos baseine buvusias LDK žemes. Rusų istorikai neatvykimo priežastį regi Ivano III sąjungininko Mengli-Girėjaus puolime, lenkų istorikai - 1478 metais Kazimiero karinėje akcijoje Varmėje (kunigų karas, len. wojna popia)
Lenkų istorikai dėl nevykdytų sutarčių su Ordos chanu Achmatu kaltina lietuvių pusę, teigdami, jog chano Achmato 1471 ir 1480 m. sutartys buvo sudarytos su Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu (o ne Karaliumi) Kazimieru. (Kazimieras karūnuotas Lenkijos karaliumi 1447 metais).
== Kunigaikščio šeimos likimas ==
eilutė 74 ⟶ 83:
{{ref}}
* Daugirdaitė-Sruogienė, V., Lietuvos istorija, 1990.
* [[Paweł Jasienica]], ''Myśli o dawnej Polsce'', Czytelnik, Warszawa 1990. ISBN 83-07-01957-5
* Szorc, Alojzy. Dzieje diecezji warmińskiej (1243—1991). — Olsztyn, 1991.
{{Lietuvos valdovai}}
| |||