Mikalojus Radvila Rudasis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
SNėra keitimo santraukos |
||
Eilutė 30:
Vienas žymiausių [[Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenė]]s vadų per [[1558]]–[[1583]] m. [[Livonijos karas|Livonijos karą]], [[1564]] m. vadovavo didžiojo etmono [[Grigalius Chodkevičius|Grigaliaus Chodkevičiaus]] Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kariuomenei per [[Ulos mūšis|Ulos mūšį]] prie [[Polockas|Polocko]], kuriame buvo nugalėtas [[Ivanas Rūstusis]]. Jo 30 000 kariuomenė neatsilaikė prieš 4000 lietuvių pajėgas. [[1578]] m. dar kartą sumušė rusus prie [[Cėsys|Vendeno]], o Stepono Batoro Maskvos kampanijoje laimėjo mūšį prie [[Velikije Luki]] ir pradėjo [[Pskovas|Pskovo]] apsiaustį.
[[1569]] m. vienas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės delegacijos Liublino seime vadovų, seime gynęs Lietuvos savarankiškumą. Nepasirašė [[Liublino unija|Liublino unijos]] akto. Žinomas jo atkirtis lenkų didikams, seime įrodinėjusiems, kad [[Jogaila]] dovanojęs Lietuvą lenkų karališkam vainikui: „Niekas negalėjo mūsų dovanoti, nes esame laisvi žmonės… “ . Kitur pateikiami tokie žodžiai: „Niekas negalėjo mūsų dovanoti, nes esame laisvi žmonės. Lenkams Lietuva dovanodavo šunų skalikų, žirgelių žemaitukų, bet ne mus, laisvus ir garbingus žmones... Kiekvieną, kuris norėtų mus pavergti, laikysiu tironu, o ne savo viešpačiu“.
1564 m. perėjo į [[kalvinai|kalvinizmą]], globojo evangelikus reformatus, steigė reformatų parapijas, kvietė iš užsienio reformatų mokslininkus, mokytojus. Siekdamas, kad kuo daugiau lietuvių gautų išsilavinimą, Biržuose įsteigė aukštesniąją mokyklą, atkūrė mokyklą Vilniuje. Visi jo palikuonys liko ištikimi protestantų apeigoms, todėl Biržų-Dubingių Radvilų giminės šaka dar vadinama protestantiška.
| |||