Gėlininkystė: Skirtumas tarp puslapio versijų

Žinių apie gėlininkystę Lietuvoje yra iš [[XVI amžius|XVI a.]] Daug gėlių [[XVIII amžius|XVIII a. pab.]] – [[XIX amžius|XIX a. pr.]] buvo auginama miestų ir dvarų želdynuose, vienuolynų parkuose ir soduose. Didelę reikšmę gėlininkystės plėtotei turėjo [[Gardinas|Gardine]] ([[1775]]) ir [[vilnius|Vilniuje]] ([[1781]]) įkurti botanikos sodai. [[1923]] gėlininkystės centru tapo kauno botaninis sodas. Nuo [[1925]] aukštesniojoje sodininkystės ir daržininkystės mokykloje (pokaryje tapusioje [[Kauno Mičiurino tarybinis ūkis–technikumas|Kauno Mičiurino tarybiniu ūkiu–technikumu]], [[Aukštoji Freda]]) buvo dėstoma [[dekoratyvinė sodininkystė]], vėliau Žemės ūkio akademijoje ([[Dotnuva]]) buvo dėstomas gėlininkystės kursas. [[1930]] Kaune gėlėms auginti auginti buvo pastatyta 2000 m² šiltnamių. Gėlininkystė ypač buvo plėtojama nuo [[XX amžiaus 7-as dešimtmetis|XX a. 7-as dešimtmečio]]. Įkurta apželdinimo trestų ir gėlininkystės ūkių, įrengta daug [[gėlynas|gėlynų]] miestų parkuose, aikštėse, skveruose, išplėsta šiltnamių statyba. Nuo [[1959]] m. rengiamos respublikinės gėlių parodos, metų pavyzdinių sodybų konkursai.