Handža: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[Vaizdas:2007 11 25 WarMemorial 120.JPG|thumb|300px|1948  m. priimtos [[Pietų Korėjos Konstitucija|Pietų Korėjos Konstitucijos]] tekstas, kuriame galima matyti hangul ir handža derinimą.]]

Handža į Korėją atkeliavo plintant [[budizmas|budizmui]] (nuo IV a.) ir klasikiniams Kinijos tekstams. Iki XV a., kada buvo sukūrta [[hangul]] abėcėlė, handža išliko pagrindine korėjiečių kalbos rašto sistema. Siekiant išreikšti gramatines korėjiečių kalbos ypatybes, be kiniškų ženklų buvo naudojami papildomi išvestiniai simboliai. Plintant hangul raštui, handža pradėtas derinti su juo: kiniškos kilmės žodžiai rašomi kiniškais ženklais, o gramatinės galūnės bei korėjietiški žodžiai - – vietine abėcėle. Tai ypač išplito XIX a. pabaigoje - – XX a. pradžioje.

Po [[Antras pasaulinis karas|Antrojo pasaulinio karo]] handža reikšmė stipriai sumažėjo. 1949  m. Šiaurės Korėja apskritai uždraudė kiniškų ženklų naudojimą, o Pietų Korėjoje jie pasitaiko retai, didžioji dauguma žodžių rašomi tik su hangul. Handža išlikus daugiausiai formaliuose tekstuose, mokslinėje literatūroje. Šio rašto tebemokoma Pietų Korėjos mokyklose (900 pagrindinėje mokykloje ir 900 - – vidurinėje).<ref>Steven Roger Fischer. ''A History of Writing''. Reaktion Books, 2004, p. 187-194187–194</ref>

[[Vaizdas:Cheonan Station.jpg|thumb|300px|[[Čonanas|Čonano miesto]] stotis. Didesnėmis raidėmis užrašai su hangul, mažesniais - – lotynų abėcėle ir handža.]]

Kai kurie žodžiai korėjiečių kalboje yra užrašomi vienodai su hangul, tačiau skirtingai - – su handža. Pavyzdžiui, 首都 (sostinė), 水道 (vandentiekis), 水島 (salos pavadinimas) su hangul užrašomi kaip 수도 (''sudo''). Siekiant išvengti nesusipratimų, tokiais atvejais žodžiai laikraščiuose, knygose ir kitur gali būti pateikiami tik su handža arba su hangul ir skliausteliuose parašant handža. Dvigubas kiniškos kilmės žodžių užrašymas beveik visais atvejais naudojamas korėjietiškuose žodynuose.