Geležinkelis: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S r2.7.1) (robotas Pridedama: frr:Iirsenbaan |
|||
Eilutė 41:
[[Vaizdas:Garvezys.jpg|thumb|180px|„Siauruko“ garvežys]]
[[Vaizdas:Train in Jonava001.jpg|thumb|180px|Traukinys ties [[Jonava]] ]]
[[Vaizdas:Lithuanian railways- 150 years.jpg|thumb|left|160px|Lietuvos geležinkelio jubiliejui skirtas pašto ženklas]]
[[Lietuva|Lietuvoje]] pirmasis plačiojo geležinkelio [[geležinkelis Sankt Peterburgas–Varšuva|Sankt Peterburgas–Varšuva]] ruožas buvo nutiestas [[1861]] m. pagal [[1851]] m. [[caras|carinės]] Rusijos vyriausybės priimtą nutarimą. Lietuvos teritorijoje ji turėjo driektis pro [[Dūkštas|Dūkštą]], [[Ignalina|Ignaliną]], Vilnių, [[Lentvaris|Lentvarį]], [[Varėna|Varėną]] su atšaka pro Kauną į [[Kybartai|Kybartus]] ([[Virbalis|Virbalį]]), iki pat tuometinės [[Prūsija|Prūsijos]] sienos. Pirmasis garvežys iš [[Daugpilis|Daugpilio]] į Vilnių geležinkeliu atvyko [[1860]] m. [[rugsėjo 4]] d. Traukinių eismas geležinkeliu iš Sankt Peterburgo į Kybartus (Virbalį) buvo atidarytas [[1862]] m. [[kovo 15]] d., o [[gruodžio 15]] d. pradėtas reguliarus eismas į Varšuvą. Kelionės trukmė iš [[Sankt Peterburgas|Sankt Peterburgo]] į Vilnių trukdavo apie 19 valandų, iš Vilniaus į Kauną – pustrečios val. Pirmieji riedmenys Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkeliui buvo perkami [[Austrija|Austrijoje]], [[Belgija|Belgijoje]], [[JK|Jungtinėje Karalystėje]], [[Prancūzija|Prancūzijoje]].
Tiesiant geležinkelio liniją Sankt Peterburgas–Varšuva, XIX a. pastatytos pirmosios Lietuvoje geležinkelio stotys (21 stotis): aukščiausios klasės – [[Kybartų geležinkelio stotis|Kybartų]] (Virbalio) ir [[Lentvario geležinkelio stotis|Lentvario]], pirmos klasės – [[Vilniaus geležinkelio stotis|Vilniaus]] ir [[Kauno geležinkelio stotis|Kauno stotys]].
Šiuo metu geležinkeliai Lietuvoje daugiausia veža krovinius, o keleivinis sektorius yra menkai išplėtotas. Tarp [[Kaunas|Kauno]] ir [[Vilnius|Vilniaus]] ([[Naujoji Vilnia|Naujosios Vilnios]]) bei ruože [[Lentvaris]]-[[Trakai]] nutiestos elektrinių traukinių linijos. [[Aukštaitija|Aukštaitijoje]] išlikęs siaurojo geležinkelio ruožas, vadinamasis [[Aukštaitijos siaurasis geležinkelis]], o išlikusiose [[Anykščių geležinkelio stotis|Anykščių]], [[Petrašiūnų geležinkelio stotis|Petrašiūnų siauruko stotyse]] įkurtos muziejinės ekspozicijos. [[Dzūkijos nacionalinis parkas|Dzūkijos Nacionaliniame parke]], [[Varėnos rajonas|Varėnos raj.]], [[Marcinkonys]]e yra išlikusi istorinio siaurojo geležinkelio linija, nutiesta nuo Marcinkonių į [[Katra|Katrą]], skirta medienai pervežti, vadinama [[Prancūzkelis|Prancūzkeliu]].
Dabartinis Lietuvos plačiosios vėžės geležinkelių tinklo linijų ilgis yra 1775,3 km: iš jų rusiškosios [[1520 mm vėžė]]s – 1753,5 km, o standartinės [[1435 mm vėžė]]s – 21,8 km. 1520 mm pločio vėžės geležinkeliai Lietuvą jungia su [[Baltijos valstybės|Baltijos valstybėmis]] bei [[NVS|Nepriklausomų valstybių sandraugos]] šalimis, o 1435 mm pločio vėžės geležinkeliai su [[Lenkija]].▼
▲1520 mm pločio vėžės geležinkeliai Lietuvą jungia su [[Baltijos valstybės|Baltijos valstybėmis]] bei [[NVS|Nepriklausomų valstybių sandraugos]] šalimis, o 1435 mm pločio vėžės geležinkeliai su [[Lenkija]].
== Nuorodos ==
| |||