'''Raudonoji nykštukė''' - maža, palyginus šalta [[žvaigždė]], kurios [[masė]] yra nuo 0.,075 iki maždaug pusės Saulės masės. Paviršiaus [[temperatūra]] nesiekia 4000 laipsnių karščio. Kartu su geltonosiomis ir baltosiomis nykštukėmis sudaro didžiąją dalį [[Paukščių Takas|Paukščių Tako]] žvaigždžių. Raudonosios nykštukės savo kurą degina labai lėtai, ir yratodėl manoma, kad jos gali gyvuoti šimtus milijardų metų (žymiai ilgesnį laiką nei yra praėjęs nuo [[Visata|Visatos]] susidarymo). Nors raudonosios nykštukės yra labiausiai paplitęs žvaigždžių tipas, kuriam priklauso daug artimų Saulės sistemos kaimynių, dėl menko ryškumo (ne daugiau 10 % Saulės šviesumo) nė viena nematoma plika akimi.<ref>[http://kencroswell.com/thebrightestreddwarf.html "The Brightest Red Dwarf"], by Ken Croswell (Accessed 6/7/08)</ref>. Arčiausiai nuo Saulės esanti žvaigždė ([[Kentauro Proksima]], 4 [[Šviesmetis|šviesmečiai]]) taip pat yra raudonoji nykštukė.
Raudonosios nykštukės konvekcija apima visą žvaigždę, taigi jos degantis kuras nuolat sumaišomas ir jo sudėtis visame tūryje ta pati. Tai pailgina žvaigždės amžių.
Dalis raudonųjų nykštukių turi [[Egzoplaneta|egzoplanetų]] sistemas. 2007 m. balandžio mėnesį, prie raudonosios nykštukės [[Gliese 581]] buvo aptikta [[Gliese 581c]] planeta, kuri yra labai panaši į Žemę ir skrieja vadinamoje [[Gyvybės zona|gyvybės zonoje]], kurioje [[vanduo]] gali egzistuoti skystos būsenos -– neišgaruoti dėl karščio arir nesušalti į ledą. TodėlDėl yrašios manoma,priežasties kadneatmetama tenvandens galiar egzistuotunet skystasgyvybės vanduoegzistavimo argalimybė netminėtoje gyvybėplanetoje. Tačiau deldėl menko spinduliuojamos energijos kieko gyvybei tinkamos planetos turi būti tiek arti žvaigždės, jog turėtų būti atsisukusios į ją visada ta pačia puse (kaip Mėnulis į Žemę). Raudonosios nykštukės taip pat spinduliuoja labai mažai ultravioletinių spindulių, kurie, kaip ir dienos bei nakties kaita, galėjogali būti reikalingi gyvybei atsirasti.
