Kurilų salų konfliktas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Arz (aptarimas | indėlis)
Arz (aptarimas | indėlis)
Eilutė 115:
Kinija ir Japonija yra konkurentės dėl interesų Sibiro rytuose (pagrinde, Rusijos nafta, taip pat domisi miško, dujų, ir cheminės pramonė), todėl 2009 m., per vykusią Sachalino konferenciją, Kinija Rosneft ir Transneft pasiūlė 25$ milijardų paskolą. Japonija nenori, kad Kinija įgautų didesnės įtakos, todėl stengiasi kuo labiau remti Rusiją: „Tojotos“ automobilių gamykla atsidarė Sankt Peterburge [[2007]] m., tą patį šių metų gegužę planuoja daryti „Nissan“ automobilių gamykla, be to, per Sachalino konferenciją Japonijos Ministras pirmininkas Taro Aso paskelbė, kad rems Sachalino salos tilto statybą į Rusijos [[žemynas|žemyną]]. Tokio bendravimo pradžia galėtume įvardinti [[2002]] m., kai buvo pasirašyta abipusė bendradarbiavimo sutartis.
 
=== Rusijos gamtinių išteklių vaidmuo konflikte ===
 
Rusijai stengtis spręsti Kurilų problemą, jei ji ir konflikto sąstingio situacijoje pelnosi iš Japonijos. Natūralu, jog Rusija stengiasi konflikto sprendimą laikyti užkonservuotą. Japonijai laikas brangus, nes su kiekviena diena ji tolsta nuo atgavimo ir galėjimo įsitvirtinti keturiose salose. Rusija – atvirkščiai, pelnosi ne tik iš keturių, bet ir iš Japonijos bei Kinijos.