Inkubai

Inkubai (lot. incubus - „gultis ant viršaus“) - Europos viduramžių mitologijoje vyriškas giminės demonai, lytiškai santykiaujantys su miegančiomis moterimis. Pasak krikščionių teologų inkubai - puolę angelai, neretai persekiojantys vienuoles. Lytinio akto metu inkubas iščiulpa visą energiją iš moters, kad palaikytų savo gyvastį. Dažniausiai demonas nužudo savo auką arba palieka labai silpną, be gyvybės energijos. Moteriškoji šių demonų versija vad. sukubais.

Moteris galėjo pastoti nuo inkubo. Buvo manoma, kad inkubas gali pavirsdavo žmonėmis ir susilaukdavo palikuonių, kurie dažnai būdavo išsigimę, luošiai ar pusiau žvėrys. Dažniausiai inkubai aplankydavo raganas ar jų burtų aukas.

Mito kilmė

Inkubų legendą paaiškiną tai, kad viduramžiais ypač neigiamai žiūrima į moterų seksualines nuodėmes. Inkubų aukos galėjo patirti vaikščiojimą per miegus ar miego paralyžių. Taip pat inkubų aukos galėjo savo ar ne savo valia turėti seksualinių santykių ne santuokoje. Tokiu būdu buvo aiškinami atsiradę nesantuokiniai vaikai. Prievartautojai kaltindami inkubus išvengdavo bausmės už išžaginimus. Kartais pačios moterys teigdavo pastojusios nuo inkubo slėpdamos tiesą, jog pastojo ne santuokoje nuo mylymo draugo ar pažįstamo asmens, kuris ją išžagino.