00:31, 11 gegužės 2011 versija taisyti Hugo.arg (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai 244 530 keitimai S Panaikinta kategorija "Muzikos stiliai"; Pridėta kategorija "Muzikos žanrai" (naudojant HotCat) ← Prieš tai darytas keitimas		20:05, 28 birželio 2012 versija taisyti anuliuoti Hugo.arg (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai 244 530 keitimai SNėra keitimo santraukos Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: '''Saloninė muzika''' – [[XIX amžius\|XIX a.]] ir [[XX amžius\|XX a.]] pradžios [[populiarioji muzika\|populiariosios muzikos]] stilius, masinės (demotinės) [[kultūra\|kultūros]] dalis. Pramoginio pobūdžo vokaliniai instrumentiniai arba instrumentiniai kūriniai (dažniausia [[fortepionas\|fortepionui]]), skirti buitiniam (namų) muzikavimui arba efektingoms [[muzikantas\|muzikantų]] autoprezentacijoms aristokratų ir turtingų miestiečių salonuose. Būdinga [[romantizmas\|romantizmo]] stiliaus jausminga melodika, sentimentali, „saldi“ [[harmonija]], efektingas virtuoziškumas ir bravūra. Vokalinių kūrinių tekstai dažnai banalūs, neturiningi. Saloninės muzikos kūriniuose ryšku epigoniškumas – nekūrybiškas, nekritiškas sekimas žymių kompozitorių kūriniais, istoriškai pasenusiais [[muzikos stilius\|muzikos stiliais]]. Specifiniai saloninės muzikos [[žanras\|žanrai]] buvo [[daina]], [[romansas]], [[muzikinis momentas]], [[daina be žodžių]], [[albumo lapelis]], [[etiudas]], [[noktiurnas]], [[barkarolė]], įvairios [[šokių muzika\|šokių muzikos]] stilizacijos ([[valsas\|valsai]], [[polka\|polkos]], [[mazurka\|mazurkos]], [[polonezas\|polonezai]], [[fokstrotas\|fokstrotai]], [[Tango muzika\|tango]]). Itin populiarios buvo [[parafrazė]]s ir fantazijos fortepionui madingų [[opera\|operų]] temomis. Salonų [[kultūra]] susiklostė [[Prancūzija\|Prancūzijoje]] [[XVI amžius\|XVI]]-[[XVII amžius\|XVII]] amžių sandūroje (terminą ''salon'' imta vartoti nuo [[1664]]). Į aristokratų rūmus iš pradžių buvo kviečiami [[dailininkas\|dailininkai]] portretistai, vėliau imta kviesti garsius [[filosofas\|filosofus]], [[mokslininkas\|mokslininkus]], [[literatas\|literatus]] ir [[muzikantas\|muzikantus]]. Nuo [[1607]] m. [[Paryžius\|Paryžiuje]] garsėjo Madame de Rambouillet aukšto meninio lygio literatūrinis salonas ''Hôtel de Rambouillet''. Jame grieždavo ir garsūs to meto muzikantai. [[XVIII amžius\|XVIII a.]] viduryje, įsivyravus [[Rococo]] [[estetika]]i, Paryžiaus aristokratų meno salonai itin suklestėjo. Ėmė klostytis specifinis saloninio meno ir saloninės muzikos stilius, adekvatus laikmečio estetikai. Po [[1784]] m. [[revoliucija\|revoliucijos]], suklestėjęs turtingų miestiečių luomas ėmė epigoniškai mėgdžioti aristokratų gyvenseną ir kultūrines [[tradicija]]s. Miestiečių salonuose paplito buitinis muzikavimas ir sentimentali saloninė muzika. Paryžiaus tendencijos [[XIX amžius\|XIX a.]] pradžioje apėmė [[Europa\|Europos]] [[miestas\|miestų]] ir [[dvaras\|dvarų]] salonus, paplito [[lotynų amerika\|lotynų amerikoje]] ir [[JAV]]. Saloninės muzikos populiarumas [[XIX amžius\|XIX a.]] adekvatus [[XX amžius\|XX a.]] [[popmuzikos]] populiarumui. [[XX amžius\|XX a.]] pradžioje saloninės muzikos raidą iš dalies nutraukė suklestėjusi [[kabaretinė muzika\|kabaretinė]] [[šansonetė]], [[estradinė muzika\|estradinė]] [[šansona]], [[džiazas]] ir [[populiarioji muzika]].

Saloninė muzika: Skirtumas tarp puslapio versijų