Vikipedija

Seinai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Naršyti istoriją interaktyviai
← Prieš tai darytas keitimasKitas pakeitimas →
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
VizualusVikitekstas
Lappon (aptarimas | indėlis)
31 927 keitimai
Nėra keitimo santraukos
Ta-Ntalas (aptarimas | indėlis)
8 792 keitimai
→‎Lietuviai: Koreguojamas šališkas tekstas
Eilutė 101:
{{attention}}
 
Seinai ir jų apylinkės pasižymi didele [[lietuviai|lietuvių]] tautine mažuma (iki 30 proc.), čia yra didžiausia Lenkijoje lietuvių draugija. Veikia lietuvių [[konsulinė įstaiga|konsulatas]] ir [[mokykla]]. Vietos lietuviai yra iki šiol nuolatos nutautinami. Po pirmojo pasaulinio karo lietuviai sudarė apie 80 proc. Seinų gyventojų. Po lenkų okupacijos [[1919]] m. buvo naikinamos lietuvių organizacijos.
 
IšlikęPo yralenkų taiokupacijos įrodantys[[1919]] gausūsm. rašytiniaibuvo paliudijimainaikinamos lietuvių organizacijos. Seinuose lenkų sunaikintosuždraustos lietuviškos kultūrinės organizacijos: [[Žiburys (organizacija)|„Žiburio“ draugija]] (500 narių), „Pavasario“ kuopa (215), „Blaivybės“ draugija (300), Šv. Zitos draugija (93), Dailės draugija „Lyra“ (30), Lietuvių katalikų moterų sąjunga (20), „Artojo“ kooperatyvas (120)-iš viso 9 draugijos, vienijusios 1300 žmonių. Uždarė lietuvių berniukų ir mergaičių gimnazijas (223 mokiniai), pradžios mokyklą (75 vaikai), visos laikraščių redakcijos, spaustuvė, skaitykla, lietuvių vaikų prieglaudos turtas perduotas lenkų vaikų prieglaudai, uždraudė gatvėse kalbėti lietuviškai, 1919 rugsėjį konfiskavo lietuvių mokyklų ir bendrabučio knygynėlių knygas. Buvo represuoti atskiri asmenys, mokytojai, kunigai, valdininkai. Tais pačiais metais uždarytos ir lietuvių pradžios mokyklos [[Žagariai (Seinai)|Žagariuose]], [[Radžiūčiai|Radžiūčiuose]], [[Lumbiai|Lumbiuose]], [[Bubeliai|Bubeliuose]], [[Skarkiškės]]e, [[Klevai|Klevuose]], [[Ramoniškė (Krasnapolio valsčius)|Ramoniškėse]], [[Dusnyčia|Dusnyčioje]], [[Burbiškiai (Seinai)|Burbiškėse]], [[Vidugiriai (Punskas)|Vidugiriuose]], [[Aradnykai|Aradnykuose]], [[Punskas|Punske]], [[Galiniai (Lazdijai)|Galiniuose]], [[Valinčiai|Valinčiuose]], [[Vaitakiemis|Vaitakiemyje]], [[Ramonai (Šipliškė)|S. Ramonuose]], [[Senieji Graužai|Graužuose]].
 
[[1919]] m. spalio 2-osios naktį policija ir kariuomenė, apsupusi Seinų dvasinės seminarijos pastatą, per Trumpalio kaimą deportavo į Lietuvą čionykščius dėstytojus ir klierikus lietuvius. Todėl santykiai tarp lietuvių ir lenkų Seinuose tuomet buvo taip įtempti ir todėl šias netektis lietuviai prisimena iki šių dienų kaip akivaizdžią skriaudą. [[1919]] m. įvykiai Sūduvoje nulėmė tolesnį skaudų šio etninio lietuvių krašto likimą.
 
Seinų apylinkės šnektą nagrinėjo [[Voiciechas Smočinskis]] [[1972]] m. Perkeltas į Seinus rezidentu kunigas [[Juozas Montvila]] padėjo spausdinti lietuviškus laikraščius „Vadovas“, „Šaltinėlis“, „Spindulys“. Bažnyčioje kunigavo ir [[Povilas Stakauskas]] ([[1887]]-[[1919]]), [[1912]] m. Seinuose išleidęs elementorių „Skaityk, vaikeli!“. 1980 m. kunigas salezietis [[Pranas Gavėnas]] apsilankė [[Seinų bazilika|Seinų bazilikoje]] ir, kai jam neleido celebruoti šv. Mišias lietuviškai, parašė apie tai [[Popiežius|Romos popiežiui]]. Laišką, kad Lenkijos lietuviai Seinuose negali melstis lietuviškai, išspausdino ir [[Kanada|Kanados]] laikraštis [[Tėviškės žiburiai|„Tėviškės žiburiai“]].
Rodomas puslapis "https://lt.wikipedia.org/wiki/Seinai"