Maras: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 36:
Keletas didelių maro pandemijų palietė didelę dalį pasaulio gyventojų bei smarkiai paveikė žmonijos istoriją. Europos istoriją ypač paveikė XIV a. pandemija.
 
Kada maras prasidėjo Lietuvoje — tikrųtikslių žinių nėra, tačiau manoma, kad jis čiašalies teritorijoje jau siautė net [[XIII-ame šimtmetyjea]]. PagalAnot KraševskįKraševskio, 1419-17101419–1710 metų laikotarpy yralaikotarpiu buvębūta 22 maraimarų. Dr. Bagdonavičiaus duomenimis, vien XVI amžiujea. buvosiautė 14 epidemijų. SunkiausiosDaugiausia epidemijos,aukų pareikalavusiosnusinešusios daugiausia aukų,epidemijos buvo [[1710-11]]–[[1711]] m. Tai vadinamivadinamaisiais Didžiojo maro metaimetais, per kuriuos LietuvaLietuvos netekogyventojų trečdalioskaičius savosumažėjo gyventojųtrečdaliu. MaruiMaro įsisiūbavus,epidemijos įkarštyje žmonės nespėdavo lavonus laidoti lavonų, todėl jie gulėdavo namuose, gatvėse ir kiemuose. <ref>[http://www.aidai.us/index.php?option=com_content&task=view&id=7963&Itemid=502]</ref>
 
Kadangi tuo metu nebuvo priemonių tiksliai diagnozuoti ligas, o liudininkų pranešimai nėra vienareikšmiai, negalima tiksliai teigti, kad tuometinis maras tikrai buvo toks kaip jį suprantame dabar, t. y. sukeltas ''Yersinia pestis''. [[XIX amžius|XIX a.]] buvo identifikuota ''Yersinia pestis'' bakterija, kuri susieta su šiomis epidemijomis. [[1907]] m. [[Indija|Indijoje]] užfiksuota paskutinė maro epidemija.
 
Manoma, kad paskutiniais amžiais maro epidemijų tikimybė yra gerokai sumažėjusi dėl ilgainiui išsivysčiusio paveldimo [[Imunitetas|imuniteto]] maro bakterijoms, geresnių medicininių, sanitarinių ir antiepideminių sąlygų. Yra ir alternatyvių teorijų, kurios teigia, kad [[Viduramžiai]]s kilusios epidemijos galėjo būti sukeltos [[Ebola|Ebolos]] ar kito panašaus viruso.
 
== Išnašos ==
{{ref}}
 
{{Commons|Pestilence|no=T}}