Kepis: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Kepis''' ({{fr|képi}}) - – žemo [[cilindras|cilindro]] formos [[kepurė]] su plokščiu apvaliu viršumi ir [[snapelis|snapeliu]].

Anksčiau kepiai buvo plačiausia paplitusi Prancūzijos armijos uniforminė kepurė. Kepių pirmtakai atsirado po 1830  m., kai buvo pradėta okupuoti [[Alžyras|Alžyrą]]. Tai buvo įvairios lengvos [[audeklas|audeklinės]] kepurės nendriniais karkasais, kurias vadino ''casquette d'Afriqued’Afrique''. šio kepurės buvo alternatyva sunkesniems, audeklu aptrauktiems odiniams [[kiveris|kiveriams]]. Kadangi kepiai buvo lengvesni ir patogesni, juos įtraukė ir į pačios Prancūzijos pėstininkų pulkų kasdieninę uniformą, o mažiau praktiški kiveriai buvo palikti paradinei uniformai.

<br />1852  m. buvo sukurta nauja minkšto audeklo kepurė, skirta naudoti [[kampanija|kampanijose]] ir ne tarnyboje. Šis modelis, vadintas ''bonnet de police à visière'', laikomas pirmu tikruoju kepiu. Šios kepurės snapelis buvo didelis, maždaug kvadrato formos, ir vadintas ''bec de canard'' 'anties snapas'. Tas kepis neturėjo pasmakrės dirželio. Tobulinant šį modelį kepis buvo kiek sumažintas, buvo pridėtas pasmakrės dirželis.

Už Prancūzijos ribų kepiai pagarsėjo [[Krymo karas|Krymo karo]] metu. Po Krymo karo kepius į savo kariuomenių uniformas įtraukė daug kitų šalių, tarp jų - – JAV ir Rusija.

1876  m. pasirodė naujas modelis su apvaliu snapeliu. Pirmojo pasaulinio karo metu naudoti kepiai buvo 1886  m. modelio su vėdinimo skylutėmis.

Apie 1900  m. kepis tapo standartine daugelio Prancūzijos karinių dalinių kepure, Prancūzijos kareivio simboliu (kartu su raudonomis kelnėmis, būdingomis 1829-19141829–1914 metams). Kepiai buvo paradiniai (su vidinėmis sąstandomis, papuošti [[plunksna|plunksnomis]] ar rutuliukais), ir kasdieniniai. Karininkų rangą rodė auksaspalvės ar sidabraspalvės pynės ant kepių. Kariuomenės rūšis skyrė pagal kepių spalvą. Kavaleristai paprastai dėvėjo kiverius, o raudonus kepius su šviesiai ar tamsiai mėlynomis juostomis nešiojo [[kareivinės]]e. [[generolas|Generolai]] nešiojo (ir dabar tebenešioja) kepius su išsiuvinėtais auksiniais ąžuolo lapais.

1914  m. Prancūzijos kareiviai pradėjo karą dėvėdami kepius. Ryškias spalvas paslėpė melsvai pilkomis užmautėmis, pasirėmę [[Svetimšalių legionas|Svetimšalių legiono]] ir kitų Šiaurės Afrikos dalinių pavyzdžiu - – šie jau senai kepius lauko sąlygomis nešiojo su baltomis, o vėliau - – [[chaki]] spalvos užmautėmis. 1915  m. priėmus dangaus mėlynumo uniformas ir plieninius [[Adriano šalmas|Adriano šalmus]], kurie turėjo pakeisti lengvai pastebimas karo pradžioje naudotas taikos metų uniformas, kepius pakeitė sulankstomos [[pilotė]]s. Ne fronto linijose karininkai ir toliau nešiojo kepius.

Po karo kepiai vėl grįžo į taikos metų Prancūzijos armiją. Svetimšalių legionas po 1920  m. vėl ėmė nešioti pradžioje raudonai mėlynus kepius, o nuo 1939  m. - – su baltomis užmautėmis. Dauguma Prancūzijos dalinių vėl ėmė nešioti kepius, kurių spalvos simbolizavo kariuomenės rūšis. Kepiai buvo stačiais šonais ir aukštesni, nei tradicinės minkštos kareiviškos [[kepė]]s. Tokie kepiai karo metams netiko, ir po 1940  m. juos mažai kas nešiojo, išskyrus karininkus. Išimtis buvo Svetimšalių legionas, kurio tik vienas dalinys anksčiau dėvėjo kepius, o dabar kepiai pasidarė legiono simboliu.

Po 1991  m. Persų įlankos karo buvo nutarta Prancūzijoje panaikinti šauktinių kariuomenę ir kariuomenę komplektuoti tik savanoriais. Ta proga keitėsi uniformos, ir uniformose vėl pasirodė įvairūs tradiciniai uniformų elementai. Taip vėl pasirodė ir kepiai, kuriuos dabar dėvi visų rangų kariškiai įvairiomis progomis. Prancūzijos Nacionalinė policija atsisakė savo tamsiai mėlynų kepių ir priėmė naują žemą kepurę su snapeliu, nes kepiai pernelyg nepatogūs automobiliuose.

Prancūzijos muitininkai (''douaniers'') ir [[Žandarmerija|žandarai]] tarnyboje ir toliau dėvi kepius. Armijoje kepiais labiausiai išsiskiria Svetimšalių legionas, kurio karius dėl būdingų kepurių kartais vadina ''Képis blancs'' 'baltieji kepiai'. Ankstesnieji kavalerijos daliniai dėvi žydrus kepius su raudonais viršumis ir sidabrinėmis pynėmis (karininkų) bei ženklais. Artileristų kepiai tamsiai žali su raudonais apvadais, linijinių pėstininkų - – tamsiai mėlyni su raudonais viršumis, medikų - – tamsiai raudoni su raudonais viršumis. Karininkų tamsiai mėlyni kepiai iš tikrųjų atrodo praktiškai juodi.

Kartais kepiams priskiria JAV kariuomenės naudotas Pilietinio karo laikų kepures, kurios atsirado paveiktos prancūziškų kepių, tačiau savo sandara yra kepės. Oficialiai jas vadino ''forage cap'' ('furažinės kepurės').

Prancūziško stiliaus kepių praktiškumas ir pigumas XIX a, antroje pusėje išpopuliarino kepius kaip karines kepures. Belgijos kariuomenė priėmė būdingus aukštus kepius. Tokius aukštus juodus kepius su sidabru Belgijos žandarai nešiojo iki XX a. 6-to dešimtmečio. Daugelio Lotynų Amerikos valstybių armijos naudojo beveiki prancūziško tipo kepius XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje.

To laikotarpio Graikijos armija nešiojo tamsiai mėlynus ar žalius (kavalerija) kepius. 1910  m. ėmus naudoti slepiamąją uniformą graikų kepiai pasidarė chaki spalvos. Karininkų ir puskarininkių mokyklų kursantų paradinė uniforma iki šiol turi kepius.

Baigiantis spalvingų karinių uniformų epochai (kuri baigėsi Pirmuoju pasauliniu karu) kepius naudojo [[Danija|Danijos]], [[Portugalija|Portugalijos]], [[Nyderlandai|Nyderlandų]], [[Italija|Italijos]], [[Rumunija|Rumunijos]] kariuomenės. Japonijos kariuomenėje prancūziško stiliaus kepius nešiojo vyresnieji karininkai (paradinė uniforma), žandarai ir kariniai orkestrai. Norvegijos kariuomenė naudojo kepius iki Antrojo pasaulinio karo, o karininkų mokyklų kursantų uniforma kepius turi iki šiol.

Šveicarijoje kepiai buvo vyresniųjų puskarininkių ir karininkų paradinės uniformos dalis iki 1995  m. Šveicarijos ginkluotųjų pajėgų reformos. Nuo tada kepius nešioja tik aukštieji karininkai pradedant [[brigados generolas|brigados generolu]].

Švedija kepio tipo, bet minkštas kepures naudojo su keliomis uniformomis. Dažniausias buvo pilka kepurė ''mössa m/23''<ref>[http://www.markusholst.se/militaria/uniformer/m23lojtnant.JPG Švedijos kariuomenės leitenanto uniforminė kepurė ''mössa m/23'']</ref>, kurią dėvėjo su 1923  m. pavyzdžio pilka lauko uniforma<ref>[http://medlem.spray.se/landsverk/uniform_m23.htm Uniform m/23] (švedų kalba)</ref> ir mėlyna kepurė ''mössa m/1865-99''<ref>[http://www.markusholst.se/militaria/uniformer/makaptenartilleriet.JPG Kapitono uniforminė kepurė]</ref>. Panašias kepures iki šiol nešioja Švedijos [[leibgvardija|leibgvardiečiai]].

Istoriniai Prancūzijos priešininkai Vokietija ir D. Britanija vengė naudoti kepius (D. Britanija kepius trumpai XIX a. naudojo Indijoje), vietoj jų naudojo kiverius. Galbūt to priežastis buvo ne tiek patriotizmas, kiek praktinis poreikis, nes lengviau mūšio lauke atskirti savo ir priešininko kareivius iš silueto.

Prancūzijos Indijoje (''Pondicherry'', ''Yanam'', ''Karaikal'' ir ''Mahe'') kepius dėvėjo policininkai, kurių ten buvo dvi rūšys. Tvarką palaikę čiabuviai policininkai nešiojo ryškiai raudonus kepius, o ginkluotoji policija - – mėlynus kepius. Indijai atgavus nepriklausomybę buvusios Prancūzijos kolonijinės teritorijos tapo Indijos sąjungine teritorija (dabartinis pavadinimas ''Puducherry''), bet policininkai ir toliau nešioja raudonus kepius<ref>[http://www.hindu.com/2007/10/22/stories/2007102252130200.htm Martyrs remembered on Police Commemoration Day]</ref>, kas rodo kultūrinė regiono specifiką.