Charles de Gaulle: Skirtumas tarp puslapio versijų

1958 m. [[gruodžio 21]] d. įvykusiuose prezidento rinkimuose Š. de Golis gavo 75,5% balsų. Vadovaujant Š. de Goliui, Prancūzija pripažino Alžyro ir kitų [[Prancūzijos kolonijinė imperija|Prancūzijos kolonijų]] Afrikoje bei [[Azija|Azijoje]] [[suverenitetas|suverenitetą]]. Tuo pat metu Prancūzija labai sustiprino karinę galią – sukūrė ir išbandė [[Branduolinis ginklas|branduolinius ginklus]]. [[1965]] m. Š. de Golis buvo perrinktas antrajai kadencijai. Š. de Golio vykdoma užsienio politika tapo antiamerikietiška – 1965 m. [[vasario 4]] d. Prancūzija pareiškė tarptautiniuose atsiskaitymuose nebenaudosianti [[JAV doleris|JAV dolerio]] ir pereisianti prie [[aukso standartas|aukso standarto]]. [[1966]] m. [[vasario 21]] d. Prancūzija išstojo iš [[NATO]] karinių struktūrų. NATO būstinė buvo perkelta iš Paryžiaus į [[Briuselis|Briuselį]]. Š. de Golis pasmerkė [[Izraelis|Izraelio]] veiksmus [[Šešių dienų karas|Šešių dienų karo]] metu bei JAV pradėtą karą Vietname. Dėl pablogėjusios socialinės ir ekonominės padėties, [[1968 m. gegužės įvykiai Prancūzijoje1968Prancūzijoje|1968 m. gegužę kilus neramumams Prancūzijoje]], Š. de Golio pozicijos labai susilpnėjo. 1968 m. gegužės 30 d. Š. de Golis paleido parlamentą. Birželio pabaigoje įvykusius rinkimus didele persvara laimėjo prezidentinė partija. 1969 m. [[balandžio 27]] d. dauguma Prancūzijos rinkėjų nepalaikė de Golio siūlymo referendumu pakeisti Prancūzijos Seanto statuso ir suteikti daugiau galių vietos savivaldai. Kitą dieną Š. de Golis atsistatydino iš pareigų. [[1970]] m. lapkričio 9 d. jis, plyšus [[aaorta]]i, netikėtai mirė.