|
| Pastaba =
}}
'''Ašantis''' (''Asanteman'') - – istorinė [[Akanai|akanų]] valstybė [[Vakarų Afrika|Vakarų Afrikoje]], [[Aukso krantas|Aukso krante]] (dabartinės [[Gana|Ganos]] teritorijoje). 1570-1640 1570–1640 m. vadinta '''Kwaaman''', 1640-1701 1640–1701 m. vadinta '''Kumaseman'''. Ją sukūrusi tauta vadinama [[ašančiai]]s ([[tvi]]).
== Istorija ==
Ašančio valstybės pirmtakės Kwaaman ir Kumaseman koncentravosi aplink [[Kumasis|Kumasio]] miestą ir iki 1701 m. buvo [[Denkira|Denkiros]] valstybės vasalės. XVII a. viduryje ašančiai ėmė burtis į laisvą atskirų gentelių konfederaciją, kurios pagrindinis tikslas buvo priešintis Denkiros hegemonijai Aukso kranto regione.
1670 m. ašančių vadu išrinkus Osei Tutu, buvo pradėta dar stipresnė konsolidaciją, kurią sustiprino bendro ašančių identiteto kūrimas, pasirenkant auksinės kėdės (''sika 'dwa'') simbolį. Ši kėdė - – svarbiausia ašančių vado regalija, tapo visos tautos simboliu, atspindima ašančių vėliavoje.
1690 m. Denkirai vykdant ekspansinius karus su valstybėmis pietuose, Ašantis šiaurėje labai sustiprėjo. 1701 m. jis susikovė su Denkira, ir mūšį laimėjo, pamažu įgydamas hegemoniją visame žemyniniame Aukso krante.
Per visą XVIII a. Ašantis kariavo su smulkiomis valstybėmis aplinkui. Buvo reorganizuota administracija, valdymas, kariuomenė, kas leido valstybei labai išsiplėsti. Didžiausio išsiplėtimo laikais XIX a. Ašantis kontroliavo 100,000 km² teritoriją ir valstybėje gyveno apie 3 mln. gyventojų.
XIX a. Ašantis nuolat kovojo su pajūrio valstybėmis, kurių stipriausia buvo [[fante]] tautos Mankesimas. Čia įsivėlė ir europiečių interesai: [[Britanija]] rėmė fante, o [[olandai]] - – Ašančius. Daugybė permainingų karų baigėsi 1875 m., kuomet Ašantis galutinai pralaimėjo britams ir buvo paverstas [[Britų Aukso krantas|Aukso kranto]] kolonija.
Ašanti tradicinių valdovų dinastija nėra nutrūkusi iki šiol.
| 