Denaras: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Denaras''', arba '''denarijus''' (''denarius'')  – nedidelė sidabrinė [[moneta]], pagrindinis [[Senovės Roma|Senovės Romos]] piniginis vienetas iki III a. Denaras svėrė nuo 3 iki 4,5 gramo. Imperijos laikais ant denarų paprastai būdavo vaizduojami [[imperatorius|imperatorių]] portretai.

Denaras pirmą kartą nukaldintas 269  m. pr. m. e. (6,8 g. sidabro), kopijuojant graikiškąją sidabrinę [[drachma|didrachmą]]. Šie ankstyvieji dinarai vadinami kvadrigatais ({{lot|quadrigatus}}). Reguliariai kaldinti dinaras pradėtas nuo 211  m. pr. m. e. Jo standartinis nustatytas svoris buvo 4,5 g (t.y. 1/6 svorio uncijos). Tai buvo pirmoji sidabrinė romėnų moneta, ir nuo tada dinaras tapo pagrindiniu Romos imperijos piniginiu vienetu. Per istoriją dinaro svoris keletą kartų kito: Augusto laikais jis krito iki 3,9 g sidabro, [[neronas|Nerono]] laikais - – iki 3,4 g, o III a. - – iki 3,0 g.

Išreikšti iki [[XX amžius|XX a.]] cirkuliavusių pinigų vertę mūsų laikų pinigais - – labai sudėtinga dėl skirtingų ekonomikų. Palyginimui galima pasakyti, kad istorikų nuomone vėlyvojoje [[Romos respublika|Romos Respublikos]] ir ankstyvojoje [[Romos imperija|Romos imperijoje]] darbininko dienos uždarbis būdavo vienas denaras.

Romos Respublikos laikais ir susidėjo iš 10 bronzinių monetų [[Asas (moneta)|asų]]. Iš čia ir jo pavadinimas: maždaug „susidedantis iš dešimt“. Bet nuo 118  m. pr. m. e. moneta jau susidėjo iš 16 asų, ir nuo to laiko šis santykis buvo fiksuotas. Egzistavo ir tarpiniai nominalai:

* [[Sestercija]] - – 1/4 denaro, arba 2,5 (vėliau 4) asai;

* [[Kvinarijus]] - – 1/2 denaro, arba 5 (vėliau 8) asai;

* [[Viktoriatas]] - – 3/4 denaro, arba 7,5 (vėliau 12) asai;

215  m. [[Karakala]] išleido naują sidabrinę monetą [[Antoninianas|antoninianą]], lygią 2 denarams. Po to iki III a. vidurio denarai išėjo iš apyvartos.

Denaro pavadinimą VII a. perėmė [[arabai]], kurie iš [[Bizantija|Bizantijos]] išmoko kalti auksinius pinigus - – [[solidas|solidus]], tik vadino juos [[dinaras|dinarais]] ({{ar|دينار}}). [[Auksinis dinaras|Auksiniai dinarai]] tapo svarbiausiu islamiškų šalių pinigu. Iki šiol kai kuriose [[Arabų šalys|arabų šalyse]] oficiali valiuta vadinama ''dinaru''. Balkanuose nemažai istorinių valiutų irgi vadintos denarais ar dinarais. Šios valiutos garbei čia yra [[Dinarų kalnai]], kur buvo kasamas monetoms kaldinti reikalingas metalas.

[[Viduramžiai|Viduramžių]] Europoje sidabrinis dinaras atgijo Frankų (vėliau Prancūzijos) piniginėje sistemoje kaip [[denjė]] ({{fr|denier}}). Nusižiūrėjus į denjė, pradėtos kaldinti kitos Krikščioniškosios Europos sidabrinės monetos: Italijos [[denarai (Italija)|denarai]], Ispanijos [[dineras|dinerai]], Portugalijos [[dinheiras|dinheirai]], [[denaras (Čekija)|Bohemijos denarai]], [[denaras (Vengrija)|Vengrijos denarai]], [[denaras (Lenkija)|Lenkijos (vėliau - – Lietuvos) denarai]] ir pan. Kai kuriuose kalbose sidabriniai denjė pakeitė pavadinimą: Anglijoje jie tapo žinomi kaip [[pensas|pensai]], o Vokietijoje - – kaip [[pfeningas|pfeningai]]. Visos šios monetos buvo kaldinamos ir kursavo tuometinėje Europoje.