Lomža: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Eilutė 86:
Lomžos vyskupijos bažnyčiose pastoracinį darbą dirbo nemažai lietuvių: [[1825]] m. ir [[1861]] m. Lomžos klebonu buvo kun. [[Bonaventūra Butkevičius]], kurį laiką kunigavo būsimasis [[Lietuvos Nepriklausomybės Aktas|Lietuvos Nepriklausomybės Akto]] signataras kun. [[Justinas Staugaitis]], tautosakininkas kun. [[Adolfas Lapinskas]], kun. [[Ignas Čižiauskas]]. Netoli nuo miesto išsidėsčiusiuose kaimuose vikarais tarnavo knygnešys kun. [[Vincas Dargis]], rašytojas kun. [[Juozas Šmulkštys]], politinis veikėjas kun. [[Juozapas Antanavičius]], kompozitorius kun. [[Juozapas Ambraziejus-Ambrozevičius]]. [[XIX a.]] pab. – [[XX a.]] pr. aplink Lomžą esančiose vietovėse dirbo lietuvių mokytojai Jonas Gūžys, Vincas Budrevičius, Konstantinas Jankauskas, [[Mykolas Jeronimas Krupavičius]], [[Antanas Žmuidzinavičius]]. Lomžos gubernijos kalėjime kurį laiką buvo uždarytas ''Suvalkijos knygnešių karalius'' [[Juozas Kancleris]], kalėjo gydytojas [[Antanas Garmus]], knygnešys [[Juozas Varkala]].
[[1905]]-[[1908]] m. Lomžos priemiestyje [[
[[1906]] m. Ksaveras Sakalauskas-Vanagėlis surinko keletą pareiškimų ir nuvyko į [[Kaunas|Kauną]], pas mokyklų direktorių Lebedincevą su prašymu leisti lietuviams mokytojams dirbti [[Kauno gubernija|Kauno gubernijoje]]. Jam tarpininkavo buvęs Lomžos mokyklų direktorius Turau. Leidimas buvo gautas, bet prašymo iniciatorius Ksaveras Sakalauskas-Vanagėlis [[1908]] m. [[gegužės 1]] d. perkeltas į [[Varšuva|Varšuvą]]. Po to Lomžos lietuvių draugija „Pagalba“ pamažu užgeso.
|