Abraham Lincoln: Skirtumas tarp puslapio versijų

Prieš jo išrinkimą pirmuoju prezidentu nuo respublikonų partijos [[1860]] metaism., A. Linkolnas dirbo teisininku, [[Ilinojus|Ilinojaus]] įstatymu leidėju. Taip pat Linkolnas buvo išrinktas į [[Jungtinių Valstijų Atstovų rūmai|JAV atstovų rūmus]], dukart nesėkmingai bandė patekti į [[Jungtinių Valstijų Senatas|JAV Senatą]].

Linkolnas atvirai pasisakė prieš [[vergovė|vergijos]] plitimą [[JAV|Jungtinėse Amerikos Valstijoje]]<ref name="teamofrivals">

{{Cite journal|first=Harold|last=Holzer|title=Lincoln at Cooper Union: The Speech That Made Abraham Lincoln President|year=2004}}</ref>. 1860 metaism. [[respublikonai|Respublikonų partija]] Linkolną iškėlė kandidatu į [[JAV prezidentas|JAV prezidento postą]]. Abraomas Linkolnas laimėjo po metų vykusius rinkimus. Jo kadencija, visų pirma, pasižymėjo separatistinės [[Amerikos Valstijų Konfederacija|Pietinių valstijų konfederacijos]] sutriuškinimu JAV pilietiniame kare. Linkolnas įdiegė priemones, kurios vėliau lėmė vergijos uždraudimą, [[Išlaisvinimo aktas|Išlaisvinimo akto]] paskelbimą [[1863]] metaism. Taip pat Linkolnas siūlėpasiūlė priimti 13-ąją [[JAV konstitucija|JAV konstitucijos]] pataisą. [[JAV Kongresas|Kongresas]] patvirtino pataisą dar prieš Linkolno mirtį.

Linkolnas meistriškai vadovavo sąjunginėms pajėgoms pergale pasibaigusiame pilietiniame kare, atidžiai rinkdamasis vadovaujančius generolus, tarp jų ir [[Ulysses S. Grant|Ulisą Grantą]]. Istorikai padarė išvadą, kad Abraomas Linkolnas gerai susitvarkė su vidinėmis respublikonų partijos problemomis, suburdamas susidariusių frakcijų lyderius ir priversdamas juos bendradarbiauti. Linkolnas sušvelnino [[Trento skandalas|Trento skandalą]], tiesioginio karo su [[Jungtinė Karalystė|Britanija]] grėsmę, [[1861]] metaism. Pilietinio karo pradžioje, vadovaujant Linkolnui, sąjungašiaurinių (šiaurinėsvalstijų valstijos)sąjunga perėmė vergovinių pietinių valstijų, esančių pasienyje su šiaurinėmis valstijomis, kontrolę. [[1864]] metųm. prezidento rinkimuose Linkolnas pats vadovavo savosavajai rinkimų kampanijai.

Karo priešininkai kritikavo Linkolną už jo atsisakymą siekti kompromiso vergijos klausimu. Tuo tarpu, radikalieji respublikonai, abolicionistinė respublikonų partijos frakcija, kritikavo Linkolną už per lėtą vergijos panaikinimo siekimą. Nepaisant kritikos, Linkolnas sugebėjo išsaugoti savo populiarumą amerikiečių tarpe. Jo populiarumą labiausiai skatino jo kalbos: jo kalba pasakyta Getisberge, yra vienas iš geriausių to pavyzdžių. Linkolnas laikėsi nuosaikios politikos sąjungos atkūrimo atžvilgiu, siekdamas greitai suvienyti tautą ir vykdydamas susitaikymo politiką. Linkolno įpėdinis [[Andrew Johnson|Endriu Džonsonas]] taip pat laikėsi susitaikymo politikos, tačiau tik baltųjų amerikiečių atžvilgiu, nes jam nepavyko užtikrinti išlaisvintų vergų teisių apsaugos. Abraomas Linkolnas mokslininkų ir istorikų yra laikomas vienu iš pačių geriausių JAV prezidentų<ref name=Scholar_surveys>Note especially Lincoln's ranking in the [[:en:Historical_rankings_of_United_States_Presidents#Scholar_survey_results|Scholar survey results]] section.</ref>.