Liuciferis: Skirtumas tarp puslapio versijų

[[Vaizdas:Paradise Lost 12.jpg|thumb|right|250px|Luciferio kritimas. Dž. Miltono knygos „Prarastas rojus“ iliustracija (dail. Gustave Doré, 1866  m.)]]

'''Liuciferis'''  – ({{la|lucifer}} 'šviesos nešėjas, davėjas': ''lux'' 'šviesa' + ''ferre'' 'nešti') - – oro ir Rytų valdovas. [[Romėnų mitologija|Romėnų mitologijoje]]  – Aušrinė žvaigždė ([[Venera (planeta)|Veneros planeta]]). Liuciferis niekada nebuvo minimas kaip [[Šėtonas|Šėtono]] vardas iki [[Džonas Miltonas|Džono Miltono]] ([[1608]]–[[1674]]  m.) {{faktas}}, bet [[IV amžius|IV a.]] egzistavo krikščioniška sekta, kurios nariai buvo vadinami ''liuciferonais''.

Liuciferio atitikmuo [[Graikų mitologija|graikų mitologijoje]]  – titanas [[Prometėjas]]. Liuciferiu taip pat buvo vadinama [[Venera (planeta)|Veneros planeta]].

: Izaijo knyga 14:12 "Kaip tu iškritai iš dangaus, '''Liuciferi''' ([[Lotynų kalba]] Liuciferis), ryto aušros sūnau? Kaip tu kritai žemėn, kuris buvai pamynęs tautas? "

: Antrasis Petro laiškas 1:19 "Taip pat mes turime dar tvirtesnį pranašų žodį. Jūs gerai darote, laikydamiesi jo tarsi žiburio, šviečiančio tamsioje vietoje, kol išauš diena ir jūsų širdyse užtekės '''aušrinė''' ([[Lotynų kalba]] Liuciferis) žvaigždė. "

Sąsaja su šėtonu: [[Biblija|Biblijoje]], pagal kai kurių [[Krikščionybė|krikščionių]] interpretaciją, teigiama, kad [[angelas]] Liuciferis pasidavė puikybei ir pavydui ir nupuolė  – prarado savo kilnumą ir tapo velniu ([[šėtonas|šėtonu]]). Vis dėlto Biblijoje apie tai aiškiai nėra kalbama. [[Dantė]]s „Dieviškojoje komedijoje“ maištingasis angelas Liuciferis, Dievo išdavikas, vaizduojamas sukaustytas [[Pragaras|pragaro]] dugne. Jis turi tris veidus, kurių nasruose kankinasi 3 didžiausi šio pasaulio nusidėjėliai  – [[Jėzus Kristus|Kristų]] pardavęs Judas Iskariotas ir Cezarį išdavusieji Kasijus bei [[Brutas]].