Varis: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S r2.7.1) (robotas Pridedama: gn:Kuarepoti Pytã
Eilutė 37:
[[Vaizdas:Cuivre Michigan.jpg|thumb|Vario rūda]]
 
Varis yra raudonai rusvas, plona plėvelė – žalsvai melsva. Lydymosi temperatūra 1083&nbsp;°C, virimo 2360&nbsp;°C. Yra minkštas (kietumas pagal Brinelį HB 35), kalus. Geras šilumos ir elektros laidininkas: elektrinė varža 1,68-10<sup>-8</sup> Ω·m (didesnį elektrinį laidumą turi tik [[sidabras]]), specifinis šiluminis laidumas 394,28 W/m·K. Chemiškai nelabai aktyvus. Sausame ore beveik nesikeičia, drėgname apsitraukia patina – žalia bazinio vario karbonato danga. Kaitinamas ore, sudaro vario oksidus. Varis lengvai jungiasi su [[Halogenas|halogenais]], [[siera]] ir [[Selenas|selenu]]. Tirpsta [[Azoto rūgštis|azoto]] ir koncentruotoje [[Sieros rūgštis|sieros rūgštyje]]. Reaguodamas su cianidais arba amoniaku, sudaro kompleksinius junginius.raudonas
 
Varis gaunamas, pirometalurgijos būdu perdirbant sulfidines vario rūdas. Sulfidinis vario koncentratas (jame yra 12–45 % vario, 20–40 % [[siera|sieros]] ir 10–35 % [[geležis|geležies]]) lydomas šachtinėje krosnyje 800–1400&nbsp;°C temperatūroje, vario šteinas atskiriamas nuo šlako ir oksiduojamas deguonimi – gaunamas juodasis varis, turintis 97,5–99 % vario. Gryninamas elektrocheminiu rafinavimu.