|
[[Vaizdas:Imperial place Japan 1979 air.jpg|thumb|200px|right|Edo pilis iš oro.]]
'''Edo pilis''' (江戸城 ''Edo-jō''), kitaip vadinama '''Čijodos pilimi''' (千代田城 ''Chiyoda-jō'') yra lygumų pilis, kurią [[1457]] m. pastatė [[Ōta Dōkan]]. Ji yra [[Čijoda|Čijodos]] [[Tokijo seniūnijos|seniūnijoje]] [[Tokijas|Tokijuje]], kuris tuo metu buvo vadinamas [[Edas|Edu]] (''Edo''), Tošimos rajone, [[Musašio žemė]]je. [[Tokugava Iejasu]] čia įkūrė [[Tokugavos šiogūnatas|Tokugavos šiogūnatą]]. Tai buvo [[šiogūnas|šiogūno]] ir šiogūnato rezidencija, bei Japonijos karinė sostinė [[Edo laikotarpis|Edo laikotarpiu]]. Po šiogūno atsistatydinimo ir [[Meidži restauracija|Meidži restauracijos]], pilis tapo [[Tokijo imperatoriškieji rūmai|Tokijo imperatoriškaisiais rūmais]]. Kai kurie grioviai, sienos, pylimai išliko iki šių dienų. Tačiau Edo laikotarpiu pilis buvo didesnė, [[Marunouči]] ir [[Tokijo stotis]] yra teritorijoje, kurią apimdavo tolimiausias [[gynybinis griovys]]. Piliai priklauso [[Budokan]], Kitanomaru parkas ir kiti apylinkių objektai.
== Istorija ==
Karys Edo Šigecugu pasistatė rezidenciją ten, kur dabar yra Edo pilies ''Honmaru'' ir ''Ninomaru'' dalys, [[Hejan laikotarpis|Hejan laikotarpio]] pabaigoje, [[Kamakura laikotarpis|Kamakura laikotarpio]] pradžioje. Edo klanas išnyko XV a. dėl [[Kanto regionas|Kanto regiono]] sukilimo ir Ota Dokan, [[Uesugi klanas|Uesugi klano]] pavaldinys, 1457 m. pastatė Edo pilį.
Pilį vėliau užėmė Vėlyvasis Hōdžō klanas. Pilis [[1590]] m. ištuštėjo dėl [[Odavaros apgultis|Odavaros apgulties]]. Tokugava Iejasu Edo pilį padarė savo sostinę, kai [[Tojotomi Hidejoši]] davė jam šešias rytines provincijas mainais už turėtas valdas. Nugalėjęs jo sūnaus [[Tojotomi Hidejori]] sąjungininkus [[Sekigaharos mūšis|Sekigaharos mūšyje]] 1600 m. Iejasu tapo Japonijos politiniu lyderiu. 1603 m. jis tapo šiogūnu ir Edo pilis tapo Tokugavų administravimo centru.
Iš pradžių vieta nebuvo labai tinkama gyventi, kai kurios vietos buvo po vandeniu. Jūra pasiekdavo ''Nišinomaru'' pilies dalį, o Hibija buvo paplūdimys. Kraštovaizdis buvo pakeistas statant pilį<ref>Schmorleitz, pg. 101</ref>. Didžioji statybų dalis prasidėjo [[1593]] m. ir baigėsi [[1636]] m. valdant anūkui [[Tokugava Iemicu|Tokugavai Iemicu]]. Tuo metu Edo mieste gyveno 150 tūkst. žmonių<ref>Schmorleitz, pg. 103</ref>.
Plotas padidėjo prijungus ''Nišinomaru'', ''Nišinomaru-šita'', ''Fukiage'' ir ''Kitanomaru'' prie ''Honmaru'', ''Ninomaru'' ir ''Sannomaru'' sričių. Perimetras buvo 16 km.
Šiogūnas reikalavo, kad statyboms pinigus ir medžiagas tiektų [[daimis|daimiai]], tokiu būdu ribodamas jų galią. Dideli granitiniai akmenys buvo atgabenti iš toli, jų dydis ir kiekis priklausė nuo daimio turtų. Turtingesni turėjau labiau prisidėti. Tie, kurie neparūpino akmenų, atgabeno žmones kasti griovius ir lyginti kalvas. Griovių žemė buvo panaudota atgauti sausumai iš jūros ar pakelti lygį. Tokiu būdu atsirado tos miesto sritys, kur galėjo įsikurti pirkliai.
Statybų pradžioje dalyvavo 10 tūkst. vyrų, vyduryje - – 300 tūkst.<ref>Schmorleitz, pg. 102</ref> Pabaigus statybas pilis turėjo 38 vartus. Pylimai buvo 20 metrų, o išorinės sienos 12 metrų aukščio. Ratais iškasti grioviai dar labiau saugojo pilį. Kai kurie iš jų siekė Ičigajos ir Jocujos sritis, dalis pylimų išliko iki šių laikų. Jūra ir Kandos upė supo pilį, tad buvo galimas susisiekimas laivais.
Įvairūs gaisrai per šimtmečius nuniokojo kai kurias pilies sritis, nes miestas ir pilis buvo pastatyti iš medienos.
[[1701]] m. [[balandžio 21]] d. Edo pilies Didžiajame Pušų kalidoriujekoridoriuje [[Asano Naganori]] išsitraukė [[Vakizašis|trumpą kardą]] ir bandė nužudyti [[Kira Jošinaka]]. Tai sukėlė ''Keturiasdešimt septynių roninų'' įvykius.
{{Wide image|Kyosai Kiyomitsu 001.jpg|1000px|Sulankstomas ekranas, vaizduojantis daimių atvykimo į Edo pilį 1847 m. scenas.''Hasuike-Tatsumi-Sanjū-yagura'' yra centre,''Kikyō-mon'' (vidinis ''Sakurada-mon'') dešinėje. Ant ženklų palei griovį parašyta "''geba''" (nulipti nuo arklio). Atvykstantys daimiai turėjo apriboti savo palydovų skaičių prieš įžengiant į pilies vidines patalpas.}}
Po šiogūno kapituliacijos [[1867]] m., jis ir jo pavaldiniai turėjo apleisti pilį. 1868 m. spalį pilis pervadinta Tokijo pilimi (東京城 ''Tokyo-jō''), o 1869 m. Imperatoriškąja (皇城 ''Kōjō''). Antrais Meidži metais (1868 m.) dešimto mėnesio 23 dieną imperatorius persikėlė į Edo pilį ir ji tapo Imperatoriaus rūmais<ref>Ponsonby-Fane, Richard A. B. (1956). ''Kyoto: The Old Capital of Japan, 794-1869794–1869,'' p. 328.</ref>.
[[1873]] m. [[gegužės 5]] d. per gaisrą sudegė visa senoji Edo pilis. Sritis aplink didįjį [[donžonas|donžoną]], kuri sudegė per Didįjį Meireki gaisrą [[1657]] m. tapo Naujos Imperatoriškųjų rūmų pilies, pastatytos [[1888]] m. vieta. Kai kurie Tokugavų laikų pastatai buvo nugriauti naujiems rūmams statyti. Imperatoriaus rūmų pastatas buvo ne toje vietoje kaip šiogūno rūmai, pastatyti Honmaru dalyje.
Edo pilis patyrė didelių nuostolių per [[Antrasis Pasaulinis karas|Antrąjį Pasaulinį karą]].
| 