Širšuolas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
TXiKiBoT (aptarimas | indėlis)
S r2.7.2) (robotas Pridedama: eu:Liztortzar
Eilutė 24:
 
== Maistas ==
Suaugę širšuolai maitinasi vien tik skystu maistu. Jie turi lakamuosius burnos organus ir geria [[nektaras|nektarą]] bei medžių [[sula|sulą]]. Labiausiai šie plėviasparniai mėgsta saldų maistą. Suaugę širšuolai minta [[liepa|liepų]] ir [[uosis|uosių]] sultimis, taip pat mėgsta pasistiprinti prinokusių [[vaisius|vaisių]] sultimis bei minkštimu. JeiguDienos besimaitinančiammetu širšuoluiširšuolai sutrukdomaieško maisto ir nėra agresyvūs, jisjei supykstalenda irį lėkštę, galima lengvai jį nustumti, tik nenaudojant staigių judesių. Gali įgelti, jei lendama prie lizdo ar temstant, nemėgsta geliadūmų.
 
Širšuolai medžioja ir [[vabzdžiai|vabzdžius]], tačiau patys jų neėda, bet neša lervoms. Medžiodami vabzdžius širšuolai pasikliauja puikia [[rega]]. Jie skraido ir dairosi grobio. Kiekvienas širšuolas per dieną sunaikina apie penkias muses. Sugavę auką, pirmiausia nuplėšia maistui nevartojamus galvą, galūnes ir sparnus, palikdami tik maistingąsias kūno dalis: krūtinę ir pilvelį, kuriuos susmulkina žandikauliais į skystąją masę. Gautas „maltinukas“ atnešamas į lizdą ir juo maitinamos lervos. Širšuolai maitindami lervas medžioja ir šviesiuoju, ir tamsiuoju paros metu, tad lervos minta ir naktiniais vabzdžiais. Kai trūksta maisto, širšuolai medžioja visą naktį. Jie geba pagauti vikrius, greitai skraidančius dieninius vabzdžius. Alkanos širšuolų lervos atkreipia su grobiu grįžusių darbininkių dėmesį skleisdamos girgždesį. Sočios lervos tyliai tūno akutėse, kol maistas paskirstomas visoms lervoms po lygiai.