Virvelinės keramikos kultūra: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Nėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 1:
{{Archeologinė kultūra
| spalva = LightGrey
| Atšakos = [[Pamarių kultūra|Pamarių]], [[
| Prieš tai = Virvelinės keramikos kultūra
| Po to =
Eilutė 18:
| Wiki =
}}
'''Virvelinės keramikos kultūra''' arba '''
Šios kultūros susiformavimas siejamas su [[indoeuropiečiai|indoeuropiečių]] plitimu iš rytų į vakarus. == Charakteristika ==
[[Vaizdas:Båtformig skafthålsyxa, Nordisk familjebok.jpg|thumb|120px|left|Laivinis kovos kirvis, rastas Norvegijoje]]
[[Vaizdas:Vanlig, sen skafthålsyxa, Nordisk familjebok.jpg|thumb|110px|left|Laivinis kovos kirvis iš [[Gotlandas|Gotlando]] salos]]▼
Būdingi virvelinės keramikos kultūros požymiai: [[amfora|amforos]] su ąsomis, mažai profiliuotos [[taurė]]s, didelės, gnaibytais rumbeliais puoštais pakraščiais taurės, laiviniai kovos kirviai.
eilutė 33 ⟶ 34:
== Sritys ==
▲[[Vaizdas:Vanlig, sen skafthålsyxa, Nordisk familjebok.jpg|thumb|110px
Virvelinės keramikos kultūra, paplitusi didelėje teritorijoje ir puoselėta daugelio joje ir dabar gyvenančių tautų protėvių, per amžius įgijo keletą krypčių, kurios gali būti laikomos atskiromis kultūromis. [[Baltijos šalys]]e jos gyvenvietės yra išsidėstę paupiuose, todėl ji neužgožė vietinės miškų neolito - [[Narvos kultūra|Narvos kultūros]], tačiau jos patyrė sudėtingą, tebetyrinėjamą abipusę įtaką <ref>[[Algirdas Girininkas]]. Baltų kultūros ištakos, II d. Klaipėda, 2011 m.</ref>. Laikoma, kad paveikti virvelininkų vietinių kultūrų žmonės galutinai suformavo [[baltai|baltus]] žemdirbystės paplitimo laikotarpiu. Virvelininkai buvo masyvūs ilgagalviai, o vietiniai gyventojai - labiau apvaliagalviai. Prie pačios [[Baltijos jūra|Baltijos jūros]] išsiskiria [[Pamarių kultūra]], jos įtakos zona susidarė tarp [[Vysla|Vyslos]] ir [[Dauguva|Dauguvos]] upių. Manoma, kad tuomet pradėjo išsiskirti vakariniai baltai. Pamarių kultūros kapuose randamos jau abiejų tipų hibridinės formos.<ref>{{VLE|II|516|[[Rimutė Rimantienė]]|Virvelinės keramikos kultūra}}</ref>▼
Virvelinės keramikos kultūra, paplitusi didelėje teritorijoje ir puoselėta daugelio joje ir dabar gyvenančių tautų protėvių, per amžius įgijo keletą krypčių, kurios gali būti laikomos atskiromis kultūromis. Svarbiausios kultūrinės zonos buvo šios:
* [[Pavienių laidojimų kultūra]] - šiaurės Vokietija, pietų Danija, vakarų Lenkija;
* [[Storadugnės keramikos kultūra]] - Nyderlandai;
* [[Alpių virvelinės keramikos kultūra]] - Šveicarija;
* [[Vidurio Vokietijos virvelinės keramikos kultūra]] - vidurio Vokietija;
* [[Bohemijos-Moravijos virvelinės keramikos kultūra]] - Čekija;
* [[Mažosios Lenkijos virvelinės keramikos kultūra]] - pietrytinė Lenkija;
* [[Zlotos kultūra]] - vidurio Lenkija;
* [[Laivinių kovos kirvių kultūra]] - Skandinavija, Suomija, Estija;
* [[Pamarių kultūra]] (Žucevo kultūra) - šiaurės Lenkija, Kaliningrado sritis, vakarų Lietuva;
* [[Vidurio Padnieprės kultūra]] - pietrytinė Baltarusija, šiaurės Ukraina;
===Lietuvoje===
▲Rytų Europoje išsiskiria [[Desnos kultūra]], [[Vidurio Padnieprės kultūra]] ir [[Fatjanovo kultūra]]. Padnieprės ir Fatjanovo A kultūros sritys palaikė mainų prekybos ryšius. Jas siejo bendras masyvaus ilgagalvio žmogaus antropologinis tipas, kuris abi šias kultūras skiria nuo piečiau Vidurio Europoje paplitusios apvalagalvių virvelinės keramikos kultūros atmainų. Centrinėje Europoje įtaką turėjo [[rutulinių amforų kultūra]]. Pasak archeologo [[Algirdas Girininkas|A.Girininko]] virvelininkų ekspansijos hipotezė į rytinę Europos dalį pastaruoju metu yra tikrinama ir kvestionuojama.
▲
== Šaltiniai ==
| |||