Granatsvaidis pistoletas: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Granatsvaidis pistoletas''' - – [[pistoletas]], pritaikytas iššauti specialų [[šovinys|šovinį]], kuris vietoj [[kulka|kulkos]] turi [[granata|granatą]]. Granata gali būti kalibrinė (užtaisius pistoletą granat būna vamzdžio viduje) ar superkalibrinė (granata netelpa į [[ginklo vamzdis|vamzdį]], nes jos kalibras didesnis nei vamzdžio kalibras).

Granatsvaidžius pistoletus sukūrė vokiečių konstruktoriai iš 26  mm signalinių pistoletų.

[[Vaizdas:HK69A1.jpg|thumb|right|250px|Šiuolaikinis 40  mm granatsvaidinis pistoletas ''Heckler & Koch HK69A1'']]

Pirmas tokio tipo vokiečių ginklas buvo 26  mm lygiavamzdis granatsvaidis pistoletas ''Kampfpistole'', kurį sudarė:

* signalinis pistoletas Leu. P (1928  m. ar 1934  m. F. Walther'ioWalther’io modeliai)

Kompleksas buvo skirtas artimoms kautynėms, kai kautis rankinėmis granatomis per toli, o gintis [[artilerija]] - – per arti. Taiklumui padidinti pistoletas turėjo prijungiamą petinę atramą su sudedamais paminkštais. Ant vamzdžio buvo įtaisytas sudedamas taikiklis, skirtas dviem šaudymo nuotoliams - – 100 ir 200  m.

Pistoleto su petine atrama ilgis buvo 590  mm, masė 2,5  kg (1928  m. modelis su [[plienas|plieniniu]] vamzdžiu ir rėmu) arba 1,9  kg (1934  m. [[aliuminis|aliumininis]] modelis).

Pistoletinės skeveldrinės granatos buvo naudojamos šaudyti aukšta trajektorija į pėstininkus iš 70-80  m, slopinti ugnies taškams, daryti praėjimus spygliuotos vielos užtvarose.

==== 26  mm priešpėstinė skeveldrinė granata 326 LP ====

Ši granata turėjo 4 stabilizatorius ir smūginį kontaktinį sprogdiklį. Kalibrinis granatos šovinys su šia granata būdavo įstatomas per vamzdžio storgalį (taip pat, kaip signaliniais ar šviečiamaisiais šoviniais). Granatos saugiklis išsijungia ir įsijungia sprogdiklis granatai nulėkus 10-12  m nuo ginklo vamzdžio.

Šie šoviniai buvo skirti šaudyti nuotoliais iki 150-250 150–250 m, tačiau dideliais nuotoliais šaudant sklaida pernelyg didelė. Apie 100  m nuotoliu šaudydavo lėkšta trajektorija, pradedant 150  m nuotoliu buvo galima šaudyti į taikinius, esančius už priedangos. Šaudyti iš arčiau kaip 50  m buvo draudžiama, kadangi tai būdavo pavojinga pačiam šauliui (skeveldro sklidimo spindulys buvo daugiau kaip 30 m).

==== 26  mm prieštankinės kumuliacinės 326 HL/LP ir H.26 LP ====

Perdarius 326 LP buvo sukurti du prieštankiniai kumuliaciniai granatų modeliai. Jos turėjo ne plokštelinius, o žiedinius stabilizatorius. Granatos galėjo pramušti iki 50  mm storio šarvus.

==== 60  mm superkalibrinė granata 361 LP ====

* skeveldrinės puolamosios 1939  m. modelio granatos su nuotoliniu sprogdikliu. Tai buvo standartinė rankinė granata.

* specialaus degtuvo, kurį įsukdavo į granatą vietoje standartinio rankinės granatos degtuvo. Specialusis degtuvas buvo nukreipiamasis plastikinis vamzdelis, turintis padegantį mechanizmą (degimo laikas - – 4,5 s). Viršutiniame vamzdelio gale buvo kapsulė - – detonatorius Nr.8, o apatiniame gale - – [[Parakas#Dūminis (juodasis) parakas|juodojo parako]] išsviedžiamasis užtaisas.

Granata buvo skirta šaudyti iki 70-80  m. Skeveldrų kovimo spindulys - – 20  m.

Šaudymas šiomis granatomis buvo komplikuotas, kai buvo naudojamas 1934  m. modelio pistoletas su aliumininiu vamzdžiu:

Yra duomenų, kad tokių granatų pagamino 42 800. 1941-1942 1941–1942 m. jas bandė Rytų fronte, po to tobulino.

Šaudant patobulinta granata pistoletui žalvarinio įdėklo nereikėdavo, nes naujosios granatos vamzdelis turėjo metalinį apvalkalą. Granatos lėkimo atstumas padidėjo iki 100  m.

1942  m. signalinis pistoletas ''Leu. P'' buvo perdarytas ir virto pistoletu ''Kampfpistole Z''<ref>[http://forum.ih8mud.com/hunting-fishing/187361-walther-kampfpistole-z.html Walther Kampfpistole Z]</ref>. Naujasis pistoletas turėjo vamzdį su penkiomis [[graižtva|graižtvomis]], todėl buvo tikslesnis ir toliau (iki 200 m) šaudė. Kairėje pistoleto pusėje tvirtindavo naują graduotą taikiklį ir spiritinį [[gulsčiukas|gulsčiuką]].

Šis pistoletas šaudė specialia kalibrine granata su spirališkomis keteromis graižtvoms ''Sprengpatrone-Z''<ref>[http://www.custermen.net/nahvert/nah.htm Sprenggranate] Apie ''Kampfpistole'' granatas. Žiūrėti toliau straipsnyje</ref>. Granatos lėkdavo iki 200  m, skeveldros kaudavo 20  m spinduliu. Granatos šovinys turėjo trumpa (27  mm ilgio) [[tūta|tūtelę]], jo niekaip nereikėjo ruošti prieš iššaunant. Pistoleto ''Leu. P 42'' šoviniai (tiek granatiniai, tiek šviečiamieji) netiko.

=== 61  mm prieštankinė kumuliacinė granata 42 LP ===

Pistoletui ''Kampfpistole Z'' buvo skirta nauja superkalibrinė 61  mm prieštankinė kumuliacinė granata 42 LP. Tarybiniais duomenimis ji pramušdavo 50  mm storio šarvą, o vokiečių - – 80  mm šarvą iš 75  m. Ši granata apmokytiems vokiečių kareiviams suteikdavo galimybę gana efektyviai kautis su tankais [[T-34]].

Universalumo problemą vokiečių ginklininkai išsprendė paprastai patobulindami signalinį pistoletą Leu. P. Šio pistoleto komplektą jie papildė graižtviniu [[įvamzdis|įvamzdžiu]]. Įdėjus įvamzdį galima šaudyti graižtvinėmis granatomis ''Sprengpatrone-Z'' ir ''42 LP'', o įvamzdį išėmus - – skeveldrinėmis granatomis ''358 LP'', signaliniais ir šviečiamaisiais šoviniais.

Taip patobulintas pistoletas buvo pavadintas ''Sturmpistole''. Prie pistoleto rankenos irgi buvo tvirtinama atlenkiama petinė atrama, o ant vamzdžio - – mova su taikikliu, sugraduotu iki 200  m. 1943-1945 1943–1945 m. Vokietija pagamino daugiau kaip 400 000 įvamzdžių, kad signalinius pistoletus ''Leu. P'' būtų galima perdaryti į ''Sturmpistole''.

Vienas jų - – vokiškas 40  mm ''Heckler & Koch HK69A1''.

Pistoletinį granatsvaidį primena ''Verney-Carron'' kompanijos (Prancūzija) gaminamas nemirtinas policijos ginklas ''Flash - – ball'', kuris užtaisomas ne granatomis, o guminiais kamuoliais arba kamuoliais su dažais ar ašariniais milteliais.

* Straipsnis „Боевые и штурмовые пистолеты периода второй мировой войны“ žurnale „Оружие“ (2000  m., Nr. 10 - – спецвыпуск „Пехотное оружие Третьего Рейха. Ч.I Пистолеты“, 57-61 psl.).