Kvepalai: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S r2.7.1) (robotas Pridedama: ast:Arume
S rv
Eilutė 1:
{{Šaltiniai}}
 
 
''Apie Patrick Suskind knygą skaitykite [[Kvepalai (knyga)]]
 
'''[http://zavumas.lt Kvepalai]'''  – kvapniųjų aliejų, [[Aromatiniai junginiai|aromatinių junginių]] ir kitų tirpių medžiagų mišinys, naudojamas siekiant suteikti malonų [[kvapas|kvapą]] žmogui, daiktui ar kt.
 
== Kvepalų istorija ==
Žodis ''parfumerija'' kilęs iš {{la|per fumum}} 'prieš rūkymą'. Kvepalų gamybos menas prasidėjo senovės [[Mesopotamija|Mesopotamijoje]] ir [[Egiptas|Egipte]], vėliau kvepalai buvo kuriami ir rafinuojami romėnų ir persų. Kvepalai ir parfumerija taip pat egzistavo [[Rytų Azija|Rytų Azijoje]], dauguma kvapų buvo pagaminti [[smilkalai|smilkalų]] pagrindu.
 
Manoma, kad pirmasis kvepalų gamintojas pasaulyje buvo chemikas vardu Tapputi, kuris paminėtas antrojo tūkstantmečio pr. m. e. [[dantiraštis|dantiraščio]] lentelėje Mesopotamijoje.
Archeologai Pyrge ([[Kipras]]) atrado tai, kas, kaip manoma, yra pasaulyje seniausi kvepalai. Kvepalams yra daugiau kaip 4 000 metų, jie buvo atrasti senovinėje parfumerijos gamykloje. Mažiausiai 60 [[distiliavimas|distiliavimo]] indų, maišymo dubenys, piltuvėliai ir kvepalų buteliukai buvo surasti 4 000  m² gamykloje.
 
Senais laikais žmonės naudojo [[vaistažolė|vaistažoles]] ir [[prieskonis|prieskonius]], tokius kaip [[migdolas|migdolai]], [[kalendra]], [[mirta]], spygliuočių [[sakai]], [[bergamotė]], bet ne [[gėlė|gėles]].
 
[[Persija|Persijos]] gydytojas ir chemikas [[Avicena]] įdiegė perdirbimo būdą, t. y. išgaudavo iš žiedų aliejų naudodamas distiliaciją (procedūra, dažniausiai naudojama šiandien). Iš pradžių jis eksperimentavo su [[rožė|rože]].
Iki jo atradimo skysti kvepalai buvo [[aliejus|aliejaus]] ir smulkintų [[vaistažolė|vaistažolių]] arba [[vainiklapis|vainiklapių]] mišiniai. Rožių vanduo buvo labiau rafinuotas ir nedelsiant tapo populiarus. Abi žalių sudedamųjų dalių ir distiliacijos technologijos darė didelę įtaką Europos parfumerijai ir moksliniams įvykiams, ypač [[chemija]]i. Parfumerijos žinios pasiekė [[Europa|Europą]] prieš XIV a. iš dalies dėka [[islamas|islamo]] paplitimo.
 
Pirmus šiuolaikinius kvepalus sukūrė [[vengrai]]. Šie kvepalai buvo pagaminti [[1370]]  m. Vengrijos karalienės Elizabeth įsakymu iš iškvepinto [[aliejus|aliejaus]], sumaišyto su [[alkoholis|alkoholio]] tirpalu, ir buvo žinomi visoje Europoje kaip ''Vengrijos vanduo''.
 
Parfumerijos menas klestėjo [[renesansas|renesanso]] [[Italija|Italijoje]] ir [[XVI amžius|XVI]] amžiuje, italų patobulinimai buvo įdiegti [[Prancūzija|Prancūzijoje]] [[Katerina Mediči|Katerinos Mediči]] asmeninio kvepalų gamintojo ''Rene le Florentin''. Jo laboratorija buvo sujungta su jos apartamentais slaptu praėjimu, kad jokios formulės negalėtų būti pavogtos kelyje. Prancūzija greitai tapo Europos kvepalų ir kosmetinės gamybos centru. Gėlių auginimas kvepalams tapo pagrindine [[pramonė]]s šaka Prancūzijos pietuose. Renesanso periodu kvepalai buvo panaudoti pirmiausiai karališkos šeimos ir turtuolių ir, kad paslėptų kūno [[kvapas|kvapus]], susidarančių dėl to meto higienos ypatumų. Iki [[XVIII amžius|XVIII a.]] aromatiniai augalai buvo auginami Prancūzijos Graso srityje, kad suteiktų augančiai kvepalų pramonei žaliavos.