23:38, 13 gegužės 2012 versija taisyti 78.62.4.67 (aptarimas) Nėra keitimo santraukos ← Prieš tai darytas keitimas		00:00, 14 gegužės 2012 versija taisyti anuliuoti Hugo.arg (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai 245 064 keitimai S vikifikuota Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: [[Vaizdas:~~Masjid~~Flickr ~~Nabawi.~~- ~~Medina,~~omar ~~Saudi~~chatriwala ~~Arabia~~- The "Enlightened" City.jpg\|thumb\|250\|right\|[[Masjid al-Nabawi]] yra pranašo Mahometo kapas, esantis [[Medina\|Medinoje]] .]] '''Arabų kultūra''' - – viduriniųjų amžių [[kultūra]], sukurta arabų ir jų nukariautų Artimųjų bei Viduriniųjų Rytų, [[Šiaurės Afrika\|Šiaurės Afrikos]] ir Pietvakario Europos tautų. Taip pat šis terminas apibūdina tautas, kalbančias [[arabų kalba]]. Šiam regionui būdingas skirtingas [[menas\|meno]], ir [[maistas\|maisto]] vartojimo [[tradicija\|tradicijos]]. == Istorija == Arabų kultūra formavosi ~~VII-X~~VII–X a. arabų valstybėje - – [[Arabų kalifatas\|Kalifate]]. Dar iki islamo [[VII a.]] Arabijos vietovės gyventojai turėjo savitą kultūrą. Dalis arabų užkariautų kraštų - – [[Sirija]], [[Palestinos regionas\|Palestina]], [[Egiptas]], [[Irakas]], [[Šiaurės Afrika]] - – perėmė arabų kalbą ir religiją. Arabai perėmė senovės graikų, romėnų, indų, kinų ir užkariautųjų kraštų kultūrą ir, jos veikiami, kartu su nukariautomis tautomis sukūrė naują savarankišką kultūrą, turinčią pasaulinę reikšmę. Nuo [[VII a.]] pab. iki [[VIII a.]] vid. arabų kultūros centrai buvo [[Omejadų dinastijos]] sostinė [[Damaskas]] (Sirijoje), [[Meka]] ir [[Medina]] (Arabijos pusiasalyje), [[Kufa]] ir [[Basra]] (Irake). Šiuose centruose susiformavo religijos, [[filosofija\|filosofijos]] idėjos, pirmieji mokslo ir architektūros laimėjimai. Arabų poezija plito ir toliau vystėsi Kalifato provincijose nuo [[Pirėnai\|Pirėnų]] iki [[Indas (upė)\|Indo]]. Nuo VIII a. vid. beveik [[III amžius\|III]] amžius arabų kultūros centras buvo Abasidų dinastijos sostinė [[Bagdadas]]. Abasidų dinastijos laikai buvo]] arabų kultūros didžiausio klestėjimo laikotarpis. [[X a.]] vid. Kalifatas suskilo ir arabų kultūra pradėjo smugti. ~~X-XV~~X–XV a. ji tebeklestėjo tik Šiaurės Afrikoje ir Kordobos kalifate. [[XVI a.]], po [[turkai\|turkų]] užkariavimų, arabų kultūra ir čia apmirė. Naujas arabų kultūros pakilimas prasidėjo [[XIX a.]] I pusėje, sustiprėjus nacionaliniam išsivadavimo judėjimui. Eilutė 12: [[Vaizdas:Arabischer Maler um 730 002.jpg\|thumb\|right\|[[Freska]] iš [[Qasr al-Hayr al-Gharbî]] rūmų Sirijoje, sukurta [[VII amžius\|VII]] amžiuje.]] {{Main\|arabų kalba}} '''Arabų kalba''' – semitų kalbų grupės kalba, priklausanti Afro-Azijos kalbų šeimai, ir yra glaudžiai susijusi su [[hebrajų kalba\|hebrajų]] ir [[aramėjų kalba\|aramėjų]] kalbomis. Vartojama arabų šalyse, iš dalies [[Iranas\|Irane]], [[Turkija\|Turkijoje]], [[Afganistanas\|Afganistane]], [[Izraelis\|Izraelyje]], [[Palestinos autonomija\|Palestinoje]], [[Indonezija\|Indonezijoje]], [[Etiopija\|Etiopijoje]], [[Somalis\|Somalyje]], [[Čadas\|Čade]], [[Tanzanija\|Tanzanijoje]]. Arabų kalba, kaip pirmoji kalba vartojama daugiau nei 280 milijonų žmonių, o kaip antroji - – daugiau nei 250 milijonų. Iki [[VI amžius\|VI]] amžiaus arabų kalba buvo daugiau literatūrinė ir religinė, kuri vartojama [[Islamas\|islamo]] religijoje. Dabartinė šnekamoji arabų kalba susiskirsčiusi į daugybę tarmių, kuriomis kalbantys kartais sunkiai tarpusavyje susišneka. Rytų stačiatikių vartojama arabų kalba yra labai skirtinga nei šnekamoji arabų kalba. Šnekamoji kalba yra skirtinga nuo literatūrinės, kuri yra formalesnė ir griežtesnė, dažnai vartojami tik tam tikroms situacijoms būdingi [[terminas\|terminai]]. Eilutė 20: Prieš ateinant [[islamas\|islamui]] į arabų kultūrą, arabai rinkosi skirtingus tikėjimus, kaip [[Hubal]], [[Wadd]], [[Al-Lat]], [[Manat]], ir [[Uzza]]. Kai kurios gentys rinkosi [[krikščionybė\|krikščionybę]] ar [[judaizmas\|judaizmą]]. Bet atsiradęs islamas plėsdamasis įveikė kitas religijas tarp arabų tautų ir tapo pagrindine [[religija]]. Šiuo metu dauguma arabų yra musulmonai. [[Sunitai]] vyraujau daugumoje vietovių, taip pat ir Šiaurės Afrikoje. [[Šiitai]] paplitę Bahreine, Irane, Pietų Irake, dalyje Saudo Arabijoje, Pietų Libane, dalyje Sirijos, and Šiaurės Jemene. Šiandien krikščionys sudaro 9,2 % gyventojų [[Artimieji Rytai\|Artimuosiuose Rytuose]]. Libane - – 39 % visų gyventojų. Sirijoje jie sudaro 15 %. '''Islamas''' yra monoteistinė religija, antra pagal dydį pasaulyje ir viena iš sparčiausiai augančių religijų. Pagrindinė religinė, šventoji knyga yra [[Koranas]]. Išpažinėjai vadinami musulmonais. Islamo dievas yra [[Alachas]], o pranašas yra [[Mahometas]]. == Filosofija == Atsiradus islamui pradėta, kurti šios religijos filosofijos pagrindai. [[VIII a.]] II pusėje atsiradę [[mutazilitai]] - – racionaliosios islamo teologijos šalininkai ėmė skelbti vieno dievo ir teisingumo principus. Pirmasis principas neigė, kad dievą galima įsivaizduoti antropomorfišką ir kad jam galima priskirti atributus. Laikydami protą pasaulio ir dievybės pažinimo priemone ir pripažindami žmogaus valios laisvę, mutazilitai ruošė dirvą arabų aristotelikų [[laisvamanybė\|laisvamanybei]]. == Literatūra == Eilutė 32: [[Vaizdas:NaskhQ.JPG\|thumb\|right\|Koranas yra svarbiausia arabų ir musulmonų knyga.]] '''Arabų literatūra''', tai tiek [[proza]], tiek [[poezija]], kuri yra parašyta arabų šalių gyventojų. Arabų literatūra atsirado [[VI amžius\|VI]] amžiuje. Prieš tai buvo tik rašytiniai fragmentai. [[VII amžius\|VII]] amžiuje parašytas Koranas yra arabų pasaulyje įtakingiausia kultūros, religijos ir literatūros knyga. Korane vartojama kalba yra klasikinė arabų kalba. Ji šiek tiek skiriasi nuo šiuolaikinės arabų kalbos, bet yra suprantama. Kitas ypač reikšmingas kūrinys yra [[pasaka\|pasakos]] [[Tūkstantis ir viena naktis]]. Tai arabų pasakų rinkinys, kurio šaltinis – [[IX a.]] persų pirklio „Tūkstantis pasakų“ vertimas. Pasakų rinkinys turėjo įtakos daugelio Azijos ir Europos tautų [[tautosaka]]i bei [[literatūra]]i. Manoma, kad rinkinio jungianti istorija apie Šacherezadą sugalvota tik XIV amžiuje. == Muzika == '''Arabų muzika''' – arabų kalba kalbančių žmonių gyvenančių visame Arabijos pussiasalyje kuriama [[muzika]], kuri susiformavo ~~VII-X~~VII–X a. iš [[beduinas\|beduinų]] muzikos. Ji buvo veikiama kitų tautų: graikų ir persų muzikos tradicijų. O šalyse plito iki Kalifatų žlugimo arabų valdytose šalyse. Ji daugiausia buvo [[vienbalsė]] [[vokalinė]]. Melodijos pagrįstos septynialaipsnėmis dermėmis, kuriose tarp pagrindinių laipsnių vartojama pusė tono ir mažesni intervalai. Arabų muzikos pasaulyje jau seniai dominuoja [[Kairas]]. Šiuo metu populiarėja [[Beirutas]], kuris tampa pagrindiniu arabų muzikos kultūros centru. Klasikinė arabų muzika labai populiari tarp gyventojų. Arabų pasaulio muzika galima vadinti regionine, nes už arabų pasaulio sienų yra labai silpnai žinoma ir retai klausoma. Eilutė 59: == Gamtos mokslai ir technika == Kalifato gamtos mokslų centrai iš pradžių buvo buvo [[Sirija]] ir iš dalies pietvakarių [[Iranas]]. Čia pradėta versti antikinius veikalus į arabų kalbą ir juos komentuoti. Vertimai iš graikų ir sirų kalbos vėliau dažnai buvo vienintelis šaltinis, iš kurio Vakarų Europa pažino antikos mokslo veikalus. Per arabus Europoje paplito dauguma technikos naujovių, tokių kaip [[kompasas]], [[trikampė burė]] ir kiti. Dauguma naujovių arabai perėmė iš [[Kinija\|Kinijos]] ir [[Indija\|Indijos]]. IX a. svarbiu mokslo centru tapo Bagdadas. Jame formavosi mokslo kryptis, padedanti spręsti praktinius [[statyba\|statybos]], [[geodezija\|geodezijos]] ir [[prekyba\|prekybos]] uždavinius. Intensyviai vystėsi [[astronomija]] ir [[matematika]], [[mineralogija]], aprašomoji [[geografija]]. Suskilus Kalifatui į atskiras valstybes atsirado ir naujų mokslo centrų: [[Damaskas]] ir [[Chalebas]], [[Kairas]], [[Maraga]], [[Samarkandas]], [[Gaznis]], [[Kordoba (Ispanija)\|Kordoba]], [[Sevilija]] ir [[Granada]]. Dideli mokslo centrai buvo [[Buchara]] ir [[Isfahanas]], kuriuose nuo [[XI a.]] pabaigos [[observatorija\|observatorijoje]] dirbo persų poetas ir mokslininkas [[Omaras Chajamas]], rašęs mokslinius traktatus arabų kalba. Matematikos raidai islamo šalyse didelį poveikį turėjo Indijos mokslo tradicijos. Paplito iš indų matematikų perimta dešimtainė pozicinė skaičiavimo sistema su nuliu. Daug nuveikė arabų astronomai. Buvo išversti ir komentuoti [[Ptolemėjus\|Ptolemėjaus]] darbai ir indų astronomijos veikalai. Remdamiesi graikų dangaus kūnų modeliavimo metodais ir indų skaičiavimo taisyklėmis, arabų astronomai sudarė zidžų - – sferinės astronomijos lentelių ir skaičiavimo taisyklių rinkinių. Šiuo metu yra išlikę 100 vienetų. [[Ibn al Haitemo]] ~~"Optika"~~„Optika“ buvo plačiai žinoma Vakarų Europoje. [[Ibn Sinos]] ~~"Medicinos~~„Medicinos ~~kanonu"~~kanonu“ gydytojai ilgai naudojosi vid. amžių Rytuose ir Vakarų Europoje. Svarbus [[al Birunijaus]] [[farmakologija\|farmakologijos]] traktatas. Šiek tiek vystėsi [[chemija]] ir [[botanika]]. Arabų geografai ir keliautojai aprašė visus musulmoniškuosius Rytus, be to, Europą, Šiaurės ir Centrinę Afriką, Rytų Afrikos ir Azijos pakrantes ligi pat [[Korėja\|Korėjos]], [[Malajų salynas\|Malajų salyną]]. Kartografai atgamino Ptolemėjo žemėlapius ir kai kuriuos scheminius senovės Irano žemėlapius. Susipažinę su Ptolemėjo ir kitų antikos mokslininkų veikalais, arabai toliau plėtojo matematinę geografiją. IX a. pasirodė pirmieji aprašomosios geografijos veikalai su fantastinėmis ir realiomis žiniomis apie svetimas šalis ir tautas. Ypač žinomas Europoje buvo [[al Idrisijus]]. Jo veikale su 70 žemėlapių aprašyta, be musulmoniškųjų Rytų, daugelis Vakarų ir Rytų Europos šalių, tautų ir miestų. [[Vasko da Gama\|Vasko da Gamos]] locmano [[Ibn Madžido]] ir [[al Mehrijaus]] darbai apibendrino daugiaamžę arabų [[jūreivystė]]s praktiką. Eilutė 92: == Šaltiniai == * Coexisting Contemporary Civilizations: Arabo-Muslim, Bharati, Chinese, and Western. INU PRESS, Geneva, 2000, 530 psl. ISBN 2-88155-004-5 * Lietuviškoji Tarybinė enciklopedija: I tomas. Leidykla ~~"Mokslas"~~„Mokslas“, Vilnius,1976, 640 psl. [http://www.mnsu.edu/emuseum/cultural/religion/islam/islam.html ] Arabų pasaulio kultūra

Arabų kultūra: Skirtumas tarp puslapio versijų