Gajus Marijus: Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
Luckas-bot (aptarimas | indėlis)
S r2.7.1) (robotas Pridedama: be:Гай Марый
Nėra keitimo santraukos
Eilutė 43:
[[Kimbrai|Kimbrų]] atvykimas į [[Galija|Galiją]] [[109 m. pr. m. e.]] ir jų pergalė prieš Marką Junijų Silaną sukėlė neramumus tarp romėnų nesenai užkariautų keltų genčių pietinėje Galijos daly. [[107 m. pr. m. e.]] konsulas [[Lucijus Kasijus Longinas]] buvo visiškai nugalėtas Tigurino klano ir vyriausias išgyvenęs karininkas ([[Gajus Popilijus Lenas]], [[132 m. pr. m. e.]] konsulo sūnus) išsaugojo armijos likučius tik palikęs pusę bagažo. Kitais metais ([[106 m. pr. m. e.]]) konsulas [[Kvintas Servilijus Cepionas]] išžygiavo į Galiją ir užėmė maištaujantį ''Tolosa'' ([[Tulūza]]) miestą, kur iš šventyklų buvo paimta daug pinigų. Didžioji jų dalis paslaptingai dingo juos gabenant į ''Massilia'' ([[Marselis]]). Cepionas labai nesutarė su [[Gnėjus Malijus Maksimas|Gnėjum Malijum Maksimu]], naujuoju konsulu ir jo viršininku, nes jis buvo novus homo kaip ir Marijus.
 
Kimbrai ir [[teutonai]] (abi migruojančios germanų gentys) pasirodė prie [[Rona (upė)|Ronos]], kai Cepionas, būdamas dėšiniąjame krante, atsisakė ateiti į pagalbą Malijui kairiajame. Ilgainiui Senatas privertė Cepioną bendradarbiauti, bet net persikėlęs per upę jis laikėsi atokiai nuo Malijaus. Iš pradžių germanai sutriuškino Cepiono armiją, o po to Malijaus [[105 m. pr. m. e.]] [[spalio 6]] d. [[ArausijoArauziono mūšis|ArausijoArauziono mūšyje]]. Kadangi romėnams už nugaros buvo upė, jie negalėjo atsitraukti ir žuvo apie 80 tūkst. karių. Šis pralaimėjimas dėl kilmingojo nesugebėjimo bendradarbiauti su nekilmingu talentingu generolu buvo paskutinis kantrybės lašas. Liaudies nepasitenkinimas oligarchija pasiekė viršūnę.
 
Buvimas konsulu