Jonas Šepetys (1867): Skirtumas tarp puslapio versijų

Ištrintas turinys Pridėtas turinys
S Straipsnis 'Jonas Šepetys' pervadintas į 'Jonas Šepetys (1867)'
Aleksasfi (aptarimas | indėlis)
SNėra keitimo santraukos
Eilutė 28:
Buvo jauniausias iš penkių brolių ir seserų. Tėvas mirė anksti, ir motina viena sunkiai vargdama augino vaikus. Jonas skaityti ir rašyti pramoko pas kaimo „daraktorių“. Sukakus devyneriems metams motina jį nuvežė į Biržų pradinę mokyklą. Mokslas sekėsi labai gerai, tad motina kreipėsi į kunigą [[Konstantinas Mačiulskis|Konstantiną Mačiulskį]] prašydama stipendijos tęsti mokslus reformatų [[Slucko gimnazija|gimnazijoje Slucke]]. Sinodas paskyrė stipendiją su išlaikymu. Baigė gimnaziją [[1889]] m. ir įstojo į [[Tartu universitetas|Dorpato universiteto]] teologijos fakultetą. Mokslus baigė [[1893]] m.
 
[[1893]] m. ordinuotas diakonu bei paskirtas į [[Nemunėlio Radviliškis|Nemunėlio Radviliškį]] parapijos klebono [[Martynas Cumftas|Martyno Cumfto]] padėjėju. [[1894]] m. ordinuotas kunigu ir paskirtas tarnauti į [[Švobiškis|Švobiškio]] parapiją. Po metų vedė kun. M. Cumfto dukterį StefanijąSofiją<ref>[[Nemunėlio Radviliškio evangelikų reformatų bažnyčia|Nemunėlio Radviliškio evangelikų reformatų bažnyčios]] santuokų registracijos knyga, [[1895]] m. [[spalio 19]] d., 121 psl.</ref>, bet kartu gyveno neilgai – po ketveriųtrijų metų žmona mirė. [[1898]] m. susipažino su prancūzų kalbos mokytoja, Pabaltijo vokiete Klara Vilke, gimusia [[1879]] m. [[Vecaucė]]je, [[Kuršas|Kurše]]. Ji tuo metu mokė prancūzų kalbos būsimą [[Antanas Smetona|A. Smetonos]] žmoną Zofiją Chodakauskaitę. Klara greitai išmoko puikiai šnekėti ir rašyti lietuviškai. Vestuvės įvyko [[1900]] m. rugpjūčio mėn. Šepečiai Švobiškyje gyveno iki [[1912]] m. Dirbant Švobiškyje, [[1902]] m. išrinktas Sinodo kolegijos nariu – dvasininku. Vėliau į kolegiją buvo renkamas kiekvieno rinkiminio Sinodo metu.
 
Gyvendami Švobiškyje Šepečiai gražiai sutvarkė kleboniją, įsiveisė sodą, gėlynus. Klebonija tapo apylinkės lietuvių inteligentų susirinkimų vieta ir [[spaudos draudimas|draudžiamų lietuviškų raštų]] platinimo židiniu. Pas patikimus parapijiečius buvo slepiama lietuviška literatūra, patys parapijiečiai platino leidinius. Prasidėjus [[1905-1907 m. revoliucija]]i, kun. J. Šepetys Švobiškio pradžios mokyklą atlaisvino nuo mokytojo ruso. [[1911]] m. lapkričio mėn. mirė Nemunėlio Radviliškio kunigas [[Adomas Cumftas]] ir kun. Jonas Šepetys buvo perkeltas tarnauti į Nemunėlio Radviliškį.