Paolo Veronese: Skirtumas tarp puslapio versijų

Paolas Kaljaris gimė apie [[1528]] m. [[Verona|Veronoje]] akmenskaldžio Gabrielės ir jo žmonos Katerinos šeimoje. Iš pradžių mokėsi pas tėvą, tačiau greitai parodė susidomėjimą daile ir perėjo mokiniu pas vietos dailininką Antonio Badile. Manoma, kad mokėsi pas Giovanni Francesco Caroto. Apie [[1543]] m. atliktame Antonio Badile altoriaus ištapyme jaučiami laisvi potėpiai dabar priskiriami tuo metu penkiolikmečiui Veronezei. Apie [[1546]] m. datuojami pirmieji Veronezės užsakymai. Juose Paolas seka tipiška Šiaurės Italijos dailininkų maniera, paremta Aukštojo Renesanso idealais. Manoma, kad Antonio Badile, neatlaikydamas konkurencijos Veronoje, keliavo po kitus artimus Italijos miestus. Kažkuriuo metu Paolas lankėsi [[Parma|Parmoje]], kurioje susipažino su [[Manierizmas|manieristiniais]] darbais, o apie [[1548]] m. jau buvo [[Mantuja|Mantujoje]], kur atliko darbus vietos katedroje. Per keliones, manoma, Veronezės ryšiai su mokytoju Badile nutrūko, tačiau jis vėliau ([[1566]] m.) vedė jo dukrą Eleną. Po to kelerius metus dirbo [[Verona|Veronos]] ir [[Trevizas|Trevizo]] apylinkėse kartu su Battista Zelotti, kuris po to tapo ilgamečiu Veronezės pagalbininku. Dirbdamas Šiaurės Italijoje, Veronezė susipažino su [[DžulijasGiulio RomanasRomano|Džulijo Romano]] ir [[Parmidžaninas|Parmidžanino]] kūryba.

Tačiau labiausiai to meto Veronezės darbuose pradėjo jaustis [[Ticianas|Ticiano]] įtaka. Greičiausiai dėl to dailininkas paskubėjo apsilankyti [[Venecija|Venecijoje]]. Apie [[1551]]-52 m. Veronezė atliko darbus [[San Francesco della Vigna]] bažnyčioje Venecijoje, o trumpam grįžęs į Mantują atliko vieną reikšmingiausių ankstyvųjų darbų „Šv. Antano gundymas“ vietos katedroje. Vėl atvykęs į Veneciją, Veronezė pradėjo dirbti San Sebastiano (Šv. Sebastijono) bažnyčioje. Pirmieji šie darbai sukėlė didžiulį venecijiečių susidomėjimą ir įvertinimą. Būdamas vos apie 27 m., amžiaus Veronezė buvo pripažintas kaip vienas didžiausių [[Venecija|Venecijos]] dailininkų. San Sebastiano bažnyčioje dailininkas su pertraukomis dirbsodirbo iki [[1565]] m. Apie [[1558]] m. Veronezė gavo užsakymų atlikti darbų Šv. Jono ir Pauliaus bazilikoje (it. Basilica dei Santi Giovanni e Paolo), kurioje galėjo dirbti lygiaverčiai su [[Tintoretas|Tintoretu]]. Daugelis šių darbų pražuvo vėliau gaisro metu, tačiau išlikę šie ir San Sebastiano bažnyčios darbai rodo Veronezės drąsiai naudojamus [[perspektyva|perspektyvos]] efektus, [[Mikelandželas|mikelandželiškas]] figūras ir visą paveikslų erdvę užvaldžiusias spalvų harmonijas.