Širvanas: Skirtumas tarp puslapio versijų

39 pridėti baitai ,  prieš 10 metų
S
S (robotas Pridedama: zh:希爾凡, ca:Xirvan Keičiama: az:Şirvan (tarixi ərazi))
{{otheruse|regioną|miestą|[[Širvanas (miestas)]]}}
{| class="toccolours" border="1" cellpadding="2" cellspacing="2" style="float: right; margin: 0 0 1em 1em; width: 180px; border-collapse: collapse; font-size: 95%;"
|-
| colspan="2" style="margin-left: inherit; background:#008000; text-align:center; font-size: medium;" |Azerbaidžano regionas<br />'''Širvanas شیروان'''
|- align="center"
<!--| colspan=2 | <small>{{{footnotes}}}</small> -->
|}
'''Širvanas''' ({{az|Şirvan}}, {{fa|شیروان}}) - – istorinė sritis dabartinio [[Azerbaidžanas|Azerbaidžano]] pietryčiuose, tarp [[Kura|Kuros]] upės vakaruose ir [[Kaspija|Kaspijos jūros]] rytuose. Rytuose jį supo regionas [[Maskutas]], pietuose - – [[Muganas]], už Kuros upės buvo [[Aranas]]. Šiaurės vakaruose buvo Gruzijos regionas [[Heretija]].
 
== Gamta ==
Geografiškai Širvano regionas yra Širvano lygumoje ([[Kuros-Arakso žemuma|Kuros-Arakso žemumos]] dalis). Būdingos [[kietis|kiečių]] ir [[druskė|druskių]] pusdykumės<ref>{{GEC|495}}</ref>.
 
== Istorija ==
Širvanas senovėje buvo rytine [[Kaukazo Albanija|Kaukazo Albanijos]] dalimi. Keletą dešimtmečių sritis priklausė [[Sasanidų imperija]]i, kuomet ir įgijo Širvano pavadinimą. Čia pradėjo kurtis [[persai]], o vietiniai albanai asimiliuoti. [[IV a.|IV]]-[[V a.]] į Širvaną įsiveržė [[tiurkai|tiurkų]] gentys ([[utgurai]], [[kutigurai]], [[sabirai]], [[bolgarai]]), o nuo [[VI a.]] - – [[chazarai]]. [[654]]  m. Širvaną užėmė [[arabai]], kurie prijungė jį prie [[Kalifatas|Kalifato]]. Vėliau regionas valdytas įvairių vietininkų.
 
=== Širvanšachų valstybė ===
{{main|Širvanšachai}}
Pačioje VIII a. pabaigoje, silpstant centrinei valdžiai, ši tolima Kalifato provincija turėjo galimybę atsiskirti. [[799]]  m. ją užvaldė vietinė arabų kilmės dinastija Jazidai, kuri titulavosi [[Širvanšachai]]s. Jiems valdant Širvano teritorija driekėsi nuo Kuros iki [[Derbentas|Derbento]], o sostine buvo [[Šemacha]] (pradžioje vadinta Jazidija). Nepaisant to, kad valstybė ne kartą buvo įjungta į didesnių imperijų sudėtį, Širvanšachų linija buvo išlaikyta iki pat XVI a.
 
Vienas iššūkių Širvanšachų valstybei buvo XI a. II pusėje juos užkariavęs [[Seldžiukų sultonatas]]. Seldžiukų valdymas galutinai užbaigė jau prasidėjusią krašto tiurkizaciją, pakeisdamas regiono etninę sudėtį. Sultonatui pradėjus silpti, Širvanšachai paskelbė nepriklausomybę ir netgi sugebėjo grasinti seldžiukų palikuonims [[Eldegizidai|Eldegizidams]]. Jau Seldžiukų laikais valstybė buvo svarbiu prekybiniu, kultūriniu centru - – gamintas [[šilkas]], audiniai, klestėjo literatūra (kūrė [[Chaganis Širvanis]], [[Imamedinas Nasimis]] ir kt.), buvo pastatyta daug viduramžiškų tvirtovių.
 
Valstybės klestėjimas nutrauktas XIII a., kraštą nusiaubus [[Mongolų imperija]]i, vėliau valdant [[Ilchanidai|Ilchanidams]], [[Timūridai|Timūridams]].
 
Tik XIV a. pabaigoje prasidėjo naujas atgimimas ir atkurtas valstybingumas, valdant Širvanšachų dinastijai Derbendidams. Jos pirmasis atstovas Ibrahimas (1378-14181378–1418) perkėlė sostinę į [[Baku]], pradėjo statyti didžiulius Širvanšachų rūmus. Jo įpėdinių valdymas pasižymėjo didžiausiu valstybės klestėjimu. Čia klestėjo [[sunitai]].
 
=== Persijos valdymas ===
Tačiau XV a. pabaigoje Didžiajame Irane kylant naujai jėgai - – [[sufijai|sufijams]], prasidėjo Širvanšachų kovos su jais. 1501  m. [[Safavidai|Safavidų]] šachas Izmailas apsiautė Baku, jį nusiaubė ir didelę dalį gyventojų atvertė į šiizmą. Nepaisant to, Širvanšachams pavyko išsilaikyti iki 1538  m., kol Širvanas tapo Persijos provincija.
 
=== Širvano chanatas ===
{{main|Širvano chanatas}}
Širvano regiono valstybingumas atgimė [[1748]]  m., kuomet šioje teritorijoje iškilo [[Širvano chanatas]], kuris gyvavo iki [[1805]]  m., kuomet buvo prijungtas prie [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]]. XX a. jis buvo įjungtas kaip svarbiausia naujai susikūrusios valstybės Azerbaidžano dalis.
 
== Šaltiniai ==
* А.С. Сумбатзаде "Азербайджанцы -„Азербайджанцы – этногенез и формирование народа"народа“ Баку "Элм"„Элм“ 1990г.
* Г.А. Гейбуллаев „К этногенезу азербайджанцев"азербайджанцев“ Баку "Элм"„Элм“ 1991г.
{{reflist}}
{{Azerbaidžano regionai}}