Širvanas: Skirtumas tarp puslapio versijų

|-

'''Širvanas''' ({{az|Şirvan}}, {{fa|شیروان}}) - – istorinė sritis dabartinio [[Azerbaidžanas|Azerbaidžano]] pietryčiuose, tarp [[Kura|Kuros]] upės vakaruose ir [[Kaspija|Kaspijos jūros]] rytuose. Rytuose jį supo regionas [[Maskutas]], pietuose - – [[Muganas]], už Kuros upės buvo [[Aranas]]. Šiaurės vakaruose buvo Gruzijos regionas [[Heretija]].

Širvanas senovėje buvo rytine [[Kaukazo Albanija|Kaukazo Albanijos]] dalimi. Keletą dešimtmečių sritis priklausė [[Sasanidų imperija]]i, kuomet ir įgijo Širvano pavadinimą. Čia pradėjo kurtis [[persai]], o vietiniai albanai asimiliuoti. [[IV a.|IV]]-[[V a.]] į Širvaną įsiveržė [[tiurkai|tiurkų]] gentys ([[utgurai]], [[kutigurai]], [[sabirai]], [[bolgarai]]), o nuo [[VI a.]] - – [[chazarai]]. [[654]]  m. Širvaną užėmė [[arabai]], kurie prijungė jį prie [[Kalifatas|Kalifato]]. Vėliau regionas valdytas įvairių vietininkų.

Pačioje VIII a. pabaigoje, silpstant centrinei valdžiai, ši tolima Kalifato provincija turėjo galimybę atsiskirti. [[799]]  m. ją užvaldė vietinė arabų kilmės dinastija Jazidai, kuri titulavosi [[Širvanšachai]]s. Jiems valdant Širvano teritorija driekėsi nuo Kuros iki [[Derbentas|Derbento]], o sostine buvo [[Šemacha]] (pradžioje vadinta Jazidija). Nepaisant to, kad valstybė ne kartą buvo įjungta į didesnių imperijų sudėtį, Širvanšachų linija buvo išlaikyta iki pat XVI a.

Vienas iššūkių Širvanšachų valstybei buvo XI a. II pusėje juos užkariavęs [[Seldžiukų sultonatas]]. Seldžiukų valdymas galutinai užbaigė jau prasidėjusią krašto tiurkizaciją, pakeisdamas regiono etninę sudėtį. Sultonatui pradėjus silpti, Širvanšachai paskelbė nepriklausomybę ir netgi sugebėjo grasinti seldžiukų palikuonims [[Eldegizidai|Eldegizidams]]. Jau Seldžiukų laikais valstybė buvo svarbiu prekybiniu, kultūriniu centru - – gamintas [[šilkas]], audiniai, klestėjo literatūra (kūrė [[Chaganis Širvanis]], [[Imamedinas Nasimis]] ir kt.), buvo pastatyta daug viduramžiškų tvirtovių.

Tik XIV a. pabaigoje prasidėjo naujas atgimimas ir atkurtas valstybingumas, valdant Širvanšachų dinastijai Derbendidams. Jos pirmasis atstovas Ibrahimas (1378-14181378–1418) perkėlė sostinę į [[Baku]], pradėjo statyti didžiulius Širvanšachų rūmus. Jo įpėdinių valdymas pasižymėjo didžiausiu valstybės klestėjimu. Čia klestėjo [[sunitai]].

Tačiau XV a. pabaigoje Didžiajame Irane kylant naujai jėgai - – [[sufijai|sufijams]], prasidėjo Širvanšachų kovos su jais. 1501  m. [[Safavidai|Safavidų]] šachas Izmailas apsiautė Baku, jį nusiaubė ir didelę dalį gyventojų atvertė į šiizmą. Nepaisant to, Širvanšachams pavyko išsilaikyti iki 1538  m., kol Širvanas tapo Persijos provincija.

Širvano regiono valstybingumas atgimė [[1748]]  m., kuomet šioje teritorijoje iškilo [[Širvano chanatas]], kuris gyvavo iki [[1805]]  m., kuomet buvo prijungtas prie [[Rusijos imperija|Rusijos imperijos]]. XX a. jis buvo įjungtas kaip svarbiausia naujai susikūrusios valstybės Azerbaidžano dalis.

* А.С. Сумбатзаде "Азербайджанцы -„Азербайджанцы – этногенез и формирование народа"народа“ Баку "Элм"„Элм“ 1990г.

* Г.А. Гейбуллаев "К„К этногенезу азербайджанцев"азербайджанцев“ Баку "Элм"„Элм“ 1991г.