07:56, 27 gruodžio 2011 versija taisyti Xqbot (aptarimas \| indėlis) Botai 116 452 keitimai S r2.7.2) (robotas Keičiama: ru:Атакама (регион) ← Prieš tai darytas keitimas		22:09, 5 gegužės 2012 versija taisyti anuliuoti Hugo.arg (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai 244 539 keitimai S vikifikuota Kitas pakeitimas →
Eilutė 24: \| vikiteka = }} '''Atakamos regionas''' ({{es\|Región de Atacama}}) - – vienas iš 15 [[Čilės regionai\|Čilės regionų]], esantis šiaurinėje [[Čilė]]s dalyje (497~~ ~~ km į šiaurę nuo [[Santjagas (Čilė)\|Santjago]]). Regiono sostinė - – [[Kopijapas]]. Šiauriau yra [[Antofagastos regionas]], piečiau - – [[Kokimbo regionas]]. <br />Atakamos regioną sudaro trys provincijos: * [[Čanjaralio provincija]] ({{es\|Provincia de Chañaral}}) * [[Kopijapo provincija]] ({{es\|Provincia de Copiapó}}) * [[Uasko provincija]] ({{es\|Provincia de Huasco}}) == Istorija == Regione gyveno indėnai ''diagitai'' ({{es\|Diaguita}}), ''čangai'' ({{es\|Chango}}) ir [[inkai]]. Regiono ekonomika padarė šuolį, kai 1832 m. buvo atrastas [[sidabras\|sidabro]] telkinys ir įkurta Čanarsiljo ({{es\|Chañarcillo}}) sidabro kasykla, kuri daug metų buvo trečia pagal dydį. Nuo XIX a. regione išgaunami [[geležis]], [[varis]], sidabras, [[auksas]]. == Gamta == Didžioji dalis regiono yra [[Atakama\|Atakamos dykuma]], kurioje slypi gausūs mineralinių iškasenų ištekliai.<ref>Teresa Moreno and Wes Gibbons. 2007. The geology of Chile‎. Geological Society of London, 414 pages</ref> <br />Atakamos regione aptinkama daug floros ir faunos rūšių. Regione gyvena [[mažasis nandas\|mažojo nando]] (''Rhea pennatus'') porūšis ''[[Rhea pennata]] tarapacensis'', laikomas esančiu prie išnykimo ribos. Šių paukščių skaičius sumažėjęs dėl ankstesniųjų laikų ir dabartinės medžioklės, bet taip pat ir dėl vis didesnių žemės plotų panaudojimo žemės ūkiui didėjant regiono gyventojų skaičiui. == Ekonomika == [[Kalnakasyba]] uždirba 45% regiono [[Bendrasis vidaus produktas\|BVP]] ir užtikrina 90% regiono eksporto. Nauji geologiniai tyrimai aptinka vis naujus iškasenų telkinius. [[Geležies rūda\|Geležies rūdos]] kasimas yra viena iš paplitusių kalnakasybos veiklų. Gausios nedidelės šachtos savo iškastą rūdą parduoda nacionalinei kalnakasybos kompanijai ENAMI, kuri Paipotės lydykloje išlydo geležį. Pagrindinė regiono vario kasykla yra Kandelarijos (''Candelaria'') kasykla, kuri per metus išgauna apie 200 000 tonų vario. Šią kasyklą valdo tarptautinė korporacija „Phelps Dodge“. Antra pagal svarbą yra El Salvadoro vario kasykla (savininkas nacionalinė vario kompanija [[CODELCO]]), kasmet iškasanti 81 000 tonų vario. Abi kasyklos eksportuoja per [[Čanjaralis\|Čanjaralio]] uostą ({{es\|Chañaral}}). Paskutiniais dešimtmečiais regionas ėmė eksportuoti šviežius vaisius, tai prasidėjo Kopijapo ir Uasko slėniuose ėmus auginti vaisius. Šioje veikloje regionas turi pranašumą, kadangi dėl saulėto klimato regione vaisia sunoksta anksčiau nei kitur Čilėje, tad regiono augintojai pirmieji pradedfa tiekti naujo derliaus vaisius Čilės rinkai bei šiauriniam pusrutuliui. Pagrindinė vaisinė kultūra yra [[vynuogė]]s, taip pat auginami [[alyvuogės]], [[pomidorai]], [[paprika]], [[svogūnai]], [[pupos]], [[citrusiniai]], [[nektarinai]], [[persikai]], [[raudonėlis]]. Iš vynuogių gaminamo [[razinos]]. Regione išvystyta ir [[gėlininkystė]]. Regiono biologinė įvairovė, švarūs vandenys ir uždarų užutėkių gausa leido išvystyti [[marikultūra\|marikultūros]] verslą. Auginami moliuskai ([[šukutės]], austrės ''Tiostrea chilensis'' bei ''Crassostrea gigas'', kiti [[dvigeldžiai]], pilvakojai ''Haliotis''), žuvys (pvz., [[paprastasis otas]]), [[dumbliai]]. <br />Iš žuvies gamina rūkytą ir sūdytą žuvį, žuvies filė, ikrus, žuvainius. == Nuorodos ==

Atakamos regionas: Skirtumas tarp puslapio versijų