Nigeris: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Nigerio Respublika''' ('''Nigeris''')  – valstybė Vakarų [[Afrika|Afrikoje]]. Ribojasi su [[Alžyras|Alžyru]] ir [[Libija]] šiaurėje, [[Čadas|Čadu]] rytuose, [[Nigerija]] ir [[Beninas|Beninu]] pietuose, [[Burkina Fasas|Burkina Fasu]] ir [[Malis|Maliu]] vakaruose.

== KakutisIstorija ==

[[XIX a.|XIX]] ir [[XX a.]] sandūroje fulbių emyratai, sudarę kalifatą, buvo padalinti tarp [[Prancūzijos Vakarų Afrika|Prancūzijos Vakarų Afrikos]] ir [[Britų Šiaurės Nigerija|Britų Šiaurės Nigerijos]], tokiu būdu įtvirtinant dabartinę pietinę Nigerio sieną. Visos kitos valstybės sienos atsirado vėliau, padalijus Prancūzijos koloniją į administracines sritis. Viena tų sričių ir tapo Nigeris. [[1960]]  m. jis išsikovojo nepriklausomybę iš [[Prancūzija|Prancūzijos]].

[[Vaizdas:Mamadou Tandja 2005.jpg|thumb|150px|right|Nuverstasis Nigerio prezidentas - – [[Mamadou Tandžia]] (''Mamadou Tandja'')]]

Pirmuoju šalies prezidentu atgavus nepriklausomybę nuo [[Prancūzija|Prancūzijos]] [[1960]]  m. tapo [[Hamanis Dioris]]. [[1974]]  m. po ginkluoto perversmo prezidento režimas buvo nuverstas. Tam įtakos turėjo šalyje susiklosčiusi įtempta situacija dėl prezidento įtarimų [[korupcija]]. Po prezidento nuvertimo į valdžią atėjo pulkininkas [[Seinis Kunče]], kuris padedamas nedidelių karinių grupuočių, šalį valdė iki savo mirties [[1987]] metais.

Po jo mirties valstybės valdymą perėmė pulkininkas [[Ali Saibo]], kuris išlaisvino politinius kalinius, liberalizavo Nigerio įstatymus bei paskelbė naują [[konstitucija|konstituciją]]. Tačiau Saibo reformos žlugo, studentams bei įvairioms organizacijoms ėmus reikalauti naujo režimo ir daugiapartinės valdymo sistemos. Saibo režimas galiausiai pasidavė šalies reikalavimams bei žlugo [[1990]]  m. Buvo išleista nauja [[konstitucija]], laikomi atviri rinkimai, kuriamos naujos institucijos bei nepriklausomi laikraščiai.

Dabartinė leidžiamoji valdžia priklauso septynioms partijoms. [[2004]]  m. buvo perrinktas prezidentas [[Mamadou Tandžia]], o [[Hama Amadou]] dar kartą paskirtas ministru pirmininku. [[Mahameinas Ousmanas]] buvo perrinktas į Nacionalinės Asamblėjos (Nigerio parlamento) prezidento postą.

[[2010]]  m. [[vasario 19]] d. įvykdytas valstybės perversmas, kurio metu nuverstas prezidentas [[Mamadou Tandžia]]. Valdžia užėmė Aukščiausioji demokratijos atkūrimo taryba.

Nigeris yra Vakarų [[Afrika|Afrikos]] valstybė, neturinti išėjimo prie vandenyno. Nigerio teritorija driekiasi palei ribą, skiriančią [[Sahara|Saharos dykumą]] ir [[Afrika į pietus nuo Saharos|Afrikos į pietus nuo Saharos]] regioną. Geografinės šalies koordinatės yra 16 laipsnių šiaurės ilgumos ir 8 laipsniai rytų platumos. Šalies plotas  – 1 267 000 kvadratinių kilometrų. Vanduo užima 300 kvadratinių kilometrų plotą. Pagal plotą, Nigeris yra beveik 20 kartų didesnis už Lietuvą ir užima 22-ą vietą pasaulyje. Nigerio plotas panašus į [[Angola|Angolos]].

Nigeris ribojasi su septyniomis valstybėmis, jo valstybinės sienos ilgis  – 5 697 kilometrų. Ilgiausia yra pietinė siena su [[Nigerija]] (1 497 km), paskui seka rytinė siena su [[Čadas|Čadu]] (1 175 km), šiaurinė bei šiaurės vakarų siena su [[Alžyras|Alžyru]] (956 km) ir [[Malis|Maliu]] (821 km). Nigeris taip pat ribojasi su [[Burkina Fasas|Burkina Fasu]] (628 km) ir [[Beninas|Beninu]] (266 km) pietvakariuose bei [[Libija]] (354 km) šiaurėje ir šiaurės rytuose.

Žemiausias taškas yra Nigerio upė, kuri yra pakilusi 200 metrų virš jūros lygio. Aukščiausia viršukalnė  – [[Monts Bagzane]], kurios aukštis yra 2 022 metrai.

[[Vaizdas:Niamey night.jpg|thumb|240px|Niamėjus - – Nigerio sostinė ir ekonomikos centras.]]

Nigeris yra skurdžiausia pasaulio valstybė, užimanti paskutinę vietą [[Jungtinių Tautų vystymo programa|Jungtinių Tautų vystymo programos]] [[žmogaus socialinės raidos indeksas|žmogaus socialinės raidos indeksų]] sąraše. Nigeris  – [[Afrika į pietus nuo Saharos|Afrikos į pietus nuo Saharos]] šalis, neturinti išėjimo į jūrą. Pagrindinės šalies ūkio šakos yra natūrinė žemdirbystė, gyvulininkystė ir vienų didžiausių pasaulyje [[Uranas (chemija)|urano]] klodų panaudojimas. Nigerio ekonomikai neigiamos įtakos turi besikartojantys sausrų periodai, žemės virtimas dykuma, žmonių skaičiaus augimas (2,9 proc.) bei sumažėjusi tarptautinės rinkos urano paklausa.

2000  m. gruodžio mėn. Nigeris įgijo teisę gauti padidintą skolos sušvelninimą pagal [[Tarptautinis valiutos fondas|Tarptautinio valiutos fondo]] (TVF) Sunkiai įsiskolinusių neturtingų šalių (HIPC) programą bei pasiekė susitarimą su Fondu dėl Skurdo mažinimo ir augimo programos (PRGF). Skolos sušvelninimo dėka sumažinami Nigerio metinės skolos aptarnavimo mokesčiai ir taip sukuriama lėšų pagrindinei sveikatos priežiūrai, pradiniam ugdymui, [[ŽIV]] ir [[AIDS]] prevencijai, kaimiškosios vietovės infrastruktūrai ir kitoms priemonėms, siekiančioms mažinti skurdą. 2005  m. gruodžio mėn. buvo paskelbta, jog Tarptautinis valiutos fondas sušvelnina Nigerio skolą 100 procentų. Nigeris buvo atleistas nuo 86 milijonų JAV dolerių skolos Tarptautinės valiutos fondui, be to, Nigeriui dar buvo suteikta finansinė parama pagal HIPC programą. Beveik pusę vyriausybės biudžeto pajamų sudaro parama iš užsienio. Šalies ūkio plėtros perspektyvos yra naftos, aukso, anglies bei kitų mineralinių išteklių eksploatacija: per pastaruosius keletą metų nežymiai augo urano kainos. Dėl 2005 metų sausros ir skėrių antpuolio 2,5 milijono nigeriečių patyrė maisto nepriteklių.

Daugiausiai Nigeryje [[hausai|hausų]] ir [[songajai|songajų]] etninių grupių atstovų. Hausai taip pat sudaro didelę dalį [[Nigerija|Nigerijos]] gyventojų, o sangajai dar įsikūrę ir [[Malis|Malio]] regionuose. Abi tautinės grupės, taip kaip ir [[gurmančiai]], yra sėslūs ūkininkai, gyvenantys ariamuose plotuose šalies pietuose. Likusieji Nigerio žmonės priklauso gyvulius auginančioms klajoklių gentims: [[fulaniai|fulaniams]], [[tuaregai|tuaregams]], [[kanuriai|kanuriams]], [[arabai|arabams]] bei [[tubu]] genčiai. Dėl greitai augančio gyventojų skaičiaus bei ribotų gamtos išteklių vis dažniau kyla konfliktų tarp gyvulių augintojų bei žemdirbių.

Didelis Nigerio kūdikių mirštamumas  – šiam Afrikos regionui būdingas bruožas. Vis dėlto vaikų (nuo 1 iki 4 metų) mirštamumas čia nepalyginamai aukštas  – 248 iš 1000 gyventojų. To priežastis yra prasta sveikatos priežiūra bei maisto nepriteklius. Organizacijos [[Gelbėkime vaikus]] duomenimis, Nigerio kūdikių mirštamumas yra didžiausias pasaulyje. Tačiau Nigeryje taip pat gimsta daugiausiai kūdikių: vienai moteriai gimsta 7,2 vaiko. Tai reiškia, kad beveik pusė (49 %) Nigerijos gyventojų yra jaunesni nei 15 metų. Nuo 1996  m. iki 2003  m. pradinę mokyklą lankė 30 % gyventojų - – 36 % berniukų ir tik 25 % mergaičių. Ugdymas taip pat vyksta [[musulmonai|musulmoniškose]] mokyklose [[medresa|medresose]].

Dauguma Nigerio gyventojų  – musulmonai (80 %). Šalies gyventojai taip pat išpažįsta [[animizmas|animizmą]] (15 %), [[protestantizmas|protestantiškąją]] bei [[katalikybė|katalikiškąją]] [[krikščionybė|krikščionybę]] (5 %). Šalyje taip pat auga [[Jehovos liudytojai|Jehovos liudytojų]] gretos.

Nigeris  – [[Sahelis|Sahelio]] kultūrinio regiono dalis. Krašto kultūra yra glaudžiai susijusi su [[Islamas|Islamo]] tikėjimu, tačiau vis dar jaučiama prieš Islamo įsivyravimą atsiradusių tradicijų įtaka. Po nepriklausomybės atkūrimo, daugiau dėmesio skiriama kultūriniam paveldui: tradicinei architektūrai, liaudies dirbiniams, šokiams bei muzikai. Padedant [[Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija]]i, šalies sotinėje [[Niamėjus|Niamėjuje]] įkurtas regioninis centras, kurio tikslas yra užrašyti žodžiu perduodamas tradicijas. Reikšmingiausias Nigerio kultūros centras  – Nacionalinis Niamėjaus muziejus.