Biaroza: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Biaroza''' (iki [[1940]]  m. ''Biaroza-Kartuzskaja, Kartuz-Biaroza'', {{be|Бяроза}}, {{ru|Берёза}})  – [[miestas]] [[Jaselda|Jaseldos]] upės dešiniajame krante, 100  km į šiaurės rytus nuo Bresto, [[Bresto sritis]], [[Baltarusija]], [[Biarozos rajonas|Biarozos rajono]] centras. Per miestą eina [[Minskas|Minsko]]-[[Brestas (Baltarusija)|Bresto]] kelias ir [[geležinkelis]].

Biarozos kaimas rašytiniuose šaltiniuose minimas nuo [[1477]]  m. Nuo [[XVI a.]] pabaigoje priklausė [[Sapiegos|Sapiegoms]]. Nuo [[1629]]  m. minimas Biarozos miestelis. [[1648]]–[[1689]]  m. pastatyta bažnyčia ir [[kartūzai|kartūzų]] vienuolynas  – iš čia ir senasis Kartuz-Biarozos pavadinimas. [[1706]]  m. Biarozoje susitiko Rusijos caras [[Petras I]] ir [[Abiejų Tautų Respublika|Abiejų Tautų Respublikos]] valdovas [[Augustas II]]. Per [[Šiaurės karas|Šiaurės karą]] miestą sugriovė [[Švedijos kariuomenė]]. Iki [[1795]]  m. Kartuz-Biaroza priklausė [[Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė|Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei]], [[1795]]  m. ją okupavo [[Rusijos imperija]]. [[XIX a.]] pirmoje pusėje Biarozoje vyko 8 metiniai turgūs, veikė odininkų ir audėjų manufaktūros, 36 krautuvės. [[1833]]  m. Biarozoje buvo 200 medinių namų. [[XIX a.]] pastatyta cerkvė. [[1871]]  m. per Kartuz-Biarozą nutiestas geležinkelis [[Maskva]]  – [[Brestas]]. [[1921]]–[[1939]]  m. priklausė [[Lenkija]]i. [[1934]]–[[1939]]  m. buvusiose [[Rusijos imperijos kariuomenė]]s Biarozos kareivinėse veikė [[koncentracijos stovykla]] Lenkijos politiniams kaliniams, joje [[1939]]  m. kalėjo apie 10 000 žmonių, tarp jų buvo ir [[Vilniaus kraštas|Vilniaus krašto]] lietuvių. [[1939]]  m. Biaroza atiteko [[Baltarusijos TSR]]. [[1940]]  m. gavo miesto teises, tapo rajono centru. Per [[Antrasis pasaulinis karas|Antrąjį pasaulinį karą]] Biarozoje nacių įkurtoje koncentracijos stovykloje nužudyta apie 7000 žmonių.<ref>{{VLE|III|143||Biaroza}}</ref>

Miesto įžymybė  – [[1648]]  m. Sapiegų įkurto vienuolyno griuvėsiai.