Vidurinis Kongas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Po [[bantų migracijos|bantų migracijų]] visa teritorija buvo apgyvendinta [[bantai|bantų]], ir čia konsolidavosi svarbiausia etninė provincijos grupė [[bakongai]], davę pavadinimą visai šaliai. Didžioji dalis bakongų taip pat gyvena pietinėje [[Kongo Respublika|Kongo Respublikoje]] ir šiaurinėje [[Angola|Angoloje]]. Žemutinio Kongo teritorija – vienas iš svarbiausių [[Užsachario Afrika|Užsachario Afrikos]] civilizacijos židinių. Čia prasidėjo [[Kongo civilizacija]]. Iki [[XV a.]] bakongai sukūrė galingą [[Kongo imperija|Kongo imperiją]]. Didelę dalį dabartinės provincijos teritorijos kontroliavo vasalinės [[Ngojo karalystė|Ngojo]] ir [[Kakongas|Kakongo]] karalystės.

XV a. teritoriją pasiekė [[Portugalijos kolonijinė imperija|Portugalija]]. Iš pradžių buvo užmegzti draugiški santykiai su bakongais, tačiau ilgainiui jie išsigimė: jų pagrindu tapo [[Afrikos vergų prekyba|vergų prekyba]], kurios dėka portugalai į Pietų Amerikos kolonijas išgabeno daugybę imperijos gyventojų. Nepaisant to, dėl apsunkintos krašto prieigos nuo jūros, europiečiai jo netyrinėjo. Pirmasis europietis, pasiekęs šią teritoriją buvo [[Henry Morton Stanley]] [[1878 ]] m., kuris, tiesa, atvyko iš kitos pusės, plaukdamas Kongo upe žemyn.

Pačioje [[XIX a.]] pabaigoje, kolonijinėms valstybėms dalijantis Afriką, bakongų etninės žemės buvo padalintos tarp trijų kolonijinių imperijų. Vidurinė jų dalis, atitekusi Belgijai, ir tapo Žemutine Kongo provincija. Iš pradžių ji sudarė dalį [[Belgijos Kongas|Belgijos Kongo]] [[Leopoldvilio provincija|Leopoldvilio provincijos]].

Kaip atskira provincija atskirta [[1966 ]] m. 1971–1997[[1971]]–[[1997]] m. teritorija vadinta '''''Žemutiniu Zayru'''''. Nuo [[2005]] m. planuojama provinciją pervardinti į '''''Vidurinį Kongą'''''.