Kuršo ir Žiemgalos kunigaikštystė: Skirtumas tarp puslapio versijų
Ištrintas turinys Pridėtas turinys
SNėra keitimo santraukos |
|||
Eilutė 19:
|date_start =
|date_end =
|p1 = Livonijos
|vėliava_p1 = Baltic coat of arms.svg
|s1 = Kuršo gubernija
Eilutė 57:
[[Vaizdas:English map of Poland XVIII century.png|thumb|250px|left|Kuršo hercogystė ir [[ATR]] XVIII a. (Politinis žemėlapis)]]
=== Susiformavimas ===
Po [[Livonijos karas|Livonijos karo]] ([[1558]]–[[1582]]) nustojo egzistuoti [[Livonija|Livonijos Konfederacija]]. [[Estija|Estijos]] pietvakariai ir [[Latvija|Latvijos]] šiaurės rytai tapo tiesiogiai pavaldūs [[Abiejų tautų respublika|Abiejų Tautų Respublikai]] (ATR), ten suformavus [[Pardaugavos hercogystė|Pardaugavos hercogystę]]. O [[Dauguva|Dauguvos]] vakariniame krante, iš pietinių [[Livonijos ordinas|Livonijos ordino]] žemių, buvo sukurta Kuršo ir Žiemgalos hercogystė. Iš pradžių (nuo 1561) ji buvo pavaldi [[LDK|Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei]], o vėliau, po Liublino unijos (1569), tiesiogiai Lenkijos-Lietuvos karaliui. Pirmuoju Kuršo [[hercogas|hercogu]] tapo paskutinis [[Livonijos ordinas|Livonijos ordino]] magistras [[Gotthard von Kettler|Gothardas Ketleris]].
Naujojo hercogo padėtį sukomplikavo tai, kad kelios teritorijos Kurše visiškai nebuvo jam pavaldžios. [[Gruobinios apskritis]] buvo išnuomota [[Prūsija|Prūsijos]] hercogui jau Livonijos ordino laikais. O buvusios [[Kuršo vyskupija|Kuršo vyskupijos]] teritorijos ([[Piltenės sritis]]) priklausė [[Danija|Danijos]] karaliui [[Magnusas|Magnusui]]. Jis žadėjo po savo mirties jas palikti hercogystei, tačiau pažado neištesėjo ir šias teritorijas hercogystė gavo tik hercogo [[Vilhelmas Ketleris|Vilhelmo]] valdymo metu.
| |||