|
| pastabos =
}}
'''Kazimieras Mielkus''' ([[1887]] m. šiaurės rytų [[Lenkija|Lenkijoje]], dabartiniame [[Palenkės vaivadija|Palenkės vaivadijos]] [[Seinų apskritis|Seinų apskrities]] [[Punsko valsčius (Lenkija)|Punsko valsčiaus]] [[Vaitakiemis|Vaitakiemio kaime]] – [[1965]] m. [[birželio 22]] d. [[Vilnius|Vilniuje]]) – ūkininkas, Lietuvos visuomenės ir valstybės veikėjas.
== Biografija ==
Gimė ir augo šiaurės rytų [[Lenkija|Lenkijoje]], dabartiniame [[Palenkės vaivadija|Palenkės vaivadijos]] [[Seinų apskritis|Seinų apskrities]] [[Punsko valsčius (Lenkija)|Punsko valsčiaus]] [[Vaitakiemis|Vaitakiemio kaime]]. Tėvas mirė, kai Kaziukui buvo treji metai. Mokėsi privačiai pas kaimo ūkininką Joną Valinčių, vėliau lankė [[Punskas|Punsko]] pradžios mokyklą (mokytojas Baltrukonis). Mokoma buvo [[rusų kalba]], dvi valandos [[lenkų kalba|lenkų kalbos]] pamokų, [[lietuvių kalba|lietuviškai]] tik [[tikyba]]. Įstojo į [[Pščelnas|Pščelno]] žemės ūkio mokyklą, kurios dėl sveikatos sutrikimų nebaigė. Mokytojavo Punsko pradžios mokykloje.
[[1916]] metais gimtojo Vaitakiemio ūkininkai Kazimierą Mielkų išrinkoišrinktas seniūnu. Netrukus vedė [[Giluišiai (Punskas)|Giluišių]] kaimo ūkininko, žinomo knygnešio [[Vincas Markevičius|Vinco Markevičiaus]] dukterį Juliją. Dainavo parapijos chore. [[Lietuvos šaulių sąjunga|Šaulių organizacijos]], Lietuvių veikimo centro narys, [[Vilniaus lietuvių komitetas|Vilniaus lietuvių komiteto]] veikėjas. [[1917]] m. kaip [[Suvalkų apskritis|Suvalkų apskrities]] delegatas dalyvavo [[Vilniaus konferencija|Vilniaus konferencijoje]], kuri išrinko [[Lietuvos Taryba|Lietuvos Tarybą]], paskelbusią šalies [[Nepriklausomybė|Nepriklausomybę]]. Grįžęs iš [[Vilnius|Vilniaus]], kartu su bendraminčiais [[Petras Pacenka|Petru Pacenka]] ir [[Punsko Švč. M. Marijos Dangun Ėmimo bažnyčia|Punsko bažnyčios]] klebonu [[Motiejus Simonaitis|Motiejumi Simonaičiu]] [[1919]] m. [[lapkričio 15]] d. valstiečių mitingo metu paskelbė apie lietuviško [[Punsko valsčius (Lietuva)|Punsko valsčiaus]] įkurimą.
Lenkams užėmus Punską, valsčiaus administracija persikėlė į Lietuvą, o Punsko krašte lietuviška veikla ėmė gęsti. Mielkus lenkų administracijos buvo sekamas ir provokuojamas. [[1927]] metais suimtas ir apkaltintas valstybės išdavimu. Paleistas iš [[Suvalkai|Suvalkų]] kalėjimo [[1930]] m. [[rugpjūčio 19]] d. buvo priverstas su visa šeima persikelti į Lietuvą.
Vokiečių okupacijos metais dirbo [[Sangrūda|Sangrūdos]] žemės ūkio kooperatyvo vedėju.
Nusiperka [[Mergutrakis|Mergutrakio kaime]] (dabar [[Kalvarijos savivaldybė]]) skolose paskendusį ūkį. [[Lietuvos Respublikos Vyriausybė]] už nuopelnus lietuvybei dalį skolų padengia.
Vokiečių okupacijos metais dirba [[Sangrūda|Sangrūdos]] žemės ūkio kooperatyvo vedėju. Miršta duktė Aldona ir sūnus Algirdas. Rusams užėmus Lietuvą, partizanauti išeina sūnūs Kazimieras ir Jonas, duktė Elena tampa partizanų ryšininke. Netrukus visus juos suima ir nuteisia.
Sovietiniai pasieniečiai liepia persikelti toliau nuo valstybinės sienos. Kurį laiką gyvena [[Triobiškiai|Trobiškių kaime]] ([[Marijampolės rajonas]]), vėliau [[Kaišiadorys]]e ir Vilniuje, kur [[1965]] m. [[birželio 22]] d. mirė.
Palaidotas Vilniaus Saltoniškių kapinėse.
| 