Dirbtinis palydovas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Dirbtinį Žemės palydovą (DŽP) iškelia ir suteikia jam greitį daugiapakopė raketa. Palydovo paleidimo vieta ir laikas, taip pat paleidimo greičio dydis bei kryptis lemia [[orbita|orbitą]], kuria dirbtinis palydovas skrieja toliau paklusdamas [[Dangaus mechanika|dangaus mechanikos]] dėsniams. Tiktai kartais DŽP orbita gali būti apskritimas, o šiaip palydovai skrieja [[elipsė]]mis, kurių viename židinyje yra Žemės centras. DŽP orbitos elementai (panašūs į [[Orbitos elementai|planetų orbitų]] elementus) yra tokie: orbitos plokštumos posvyris į Žemės (dangaus) pusiaujo plokštumą ''i'', kilimo mazgo (dangaus pusiaujo taško, kuriame palydovas pereina į šiaurinę dangaus pusę) [[rektascensija]] Ω, perigėjaus nuotolis nuo kilimo mazgo ''w'', orbitos didysis pusašis ''a'', jos [[ekscentricitetas]] ''e'' ir palydovo perėjimo per perigėjų momentas τ.

 

 

<math>v = \sqrt{Gm/(R+h)}</math>

 

 

<math>v = \sqrt{gR^2/(R+h)}</math>.

Apskritiminis greitis, palydovo paleidimo taškui artėjant prie Žemės, didėja. Prie pat Žemės (''h''=0) ''v'' = 7,91 km/s. Šis greitis vadinamas [[Pirmasis kosminis greitis|pirmuoju kosminiu greičiu]] Žemės atžvilgiu. Tai yra mažiausias greitis, kai kūnas jau gali tapti Žemės palydovu, skriejančiu prie pat jos paviršiaus. Realiai DŽP gali egzistuoti tik labai retoje atmosferoje (''h''>150 km).

 

 

 

<math>P = (2\pi/\sqrt{Gm})a^{3/2} = (2\pi/R\sqrt{g})a^{3/2}</math>

 

 

 

== Nuorodos ==