Baltijos šalių dainų ir šokių šventės: Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Dainų šventė'''  – tradicinė [[daina|dainų]] ir [[šokis|šokių]] šventė.

Dainų ir šokių šventės tradicijos ištakos  – [[XIX a.]] vidurio [[Vakarų Europa|Vakarų Europoje]]. Pirmoji dainų šventė surengta [[1843]]  m. [[birželio 25]] d. [[Šveicarija|Šveicarijoje]], [[Ciurichas|Ciuricho]] miesto aikštėje. Joje dalyvavo 80 chorų, 2100 dainininkų. Tai buvo pirmasis renginys, davęs pradžią masiškam mėgėjų chorų, muzikinių kolektyvų pasireiškimui. [[1845]]  m. tokia pat šventė surengta [[Vokietija|Vokietijoje]], [[Viurcburgas|Viurcburge]]. Vokiečių dainų šventės pasižymėjo monumentalumu, didingumu, vykdavo ant didžiulių bažnyčių laiptų, aikštėse, vėliau  – stadionuose. Pati didžiausia pasaulyje dainų šventė įvyko [[1928]]  m. [[Austrija|Austrijoje]], [[Franz Schubert|Franco Šuberto]] 100-ųjų mirties metinių proga, kai į [[Viena|Vieną]] suvažiavo 200 tūkst. vokiečių chorų dainininkų iš įvairių pasaulio valstybių. Ilgainiui dainų švenčių tradicija Vakarų Europoje išblėso.

Į [[Baltijos šalys|Baltijos šalis]] dainų švenčių tradicija atėjo per Baltijos vokiečius  – pirmiausia į [[Estija|Estiją]] ([[1869]]  m., [[Tartu]]), [[Latvija|Latviją]] ([[1873]]  m., [[Ryga]]), kiek vėliau  – ir į [[Lietuva|Lietuvą]] ([[1924]]  m., [[Kaunas]]). Masiniai tautų susibūrimai per dainų ir šokių šventės renginius skatino tautų bendrumo ir vienybės jausmą, kūrė prielaidas ateityje Baltijos tautoms atsiskirti nuo [[Rusija|Rusijos]] ir sukurti (o Lietuvai  – atkurti) savarankiškas valstybes. Kelias į Baltijos šalių nepriklausomybės atkūrimą dažnai vadinamas [[dainuojanti revoliucija|„dainuojančia revoliucija”]].

[[2003]]  m. [[lapkričio 7]] d. [[UNESCO]] pripažino Estijos, Latvijos ir Lietuvos dainų ir šokių švenčių tradiciją ir simboliką Žmonijos žodinio ir nematerialaus kultūros paveldo šedevru.

Mažojoje Lietuvoje esantis [[Rambyno kalnas]] tapo mėgstama masinio dainavimo ir žmonių susibūrimo vieta. [[1895]]  m. [[vasario 17]] d. čia pirmą kartą lietuviškas choras uždainavo draugijos „Birutė“ dešimtmečio proga. 1895  m. [[gruodžio 2]] d. įsteigta „Tilžės“ lietuvių giedotojų draugija“, kuriai vadovavo [[Vydūnas]]. Draugija [[Tilžė]]je, [[Klaipėda|Klaipėdoje]], [[Gumbinė]]je, [[Verdainė]]je, [[Rusnė]]je, [[Ragainė]]je, [[Juodkrantė]]je, [[Smalininkai|Smalininkuose]] rengė

vaidinimus, koncertus, vakarus, Jonines. Į šventes susirinkdavo iki 1000 žmonių. [[1902]]  m. jos pavadintos dainų šventėmis.

[[1927]]  m. [[birželio 6]] d. įvyko pirmoji [[Klaipėdos kraštas|Klaipėdos krašto]] lietuvių dainų šventė (12 chorų, 800 dainininkų ir 100 žmonių orkestras). Jungtiniam chorui dirigavo [[Antanas Vaičiūnas]] ir [[Vydūnas]]. 1928  m. Klaipėdos krašto dainų šventė surengta [[Šilutė]]je. Analogiškos šio krašto dainos mėgėjų šventės įvyko [[1933]]  m. [[birželio 4]]-5 d. (800 dainininkų) ir [[1938]]  m. [[liepos 9]]-10 d. (2000 dainininkų).

[[Vaizdas:Pirmojidaina.jpg|thumb|200px|Pirmoji Lietuvos dainų šventė Kaune, 1924  m.]]

[[Vaizdas:Dainu svente 1937 dalyviai Kaunas.jpg|thumb|200px|Dainų šventės, vykusios Kaune 1937  m., dalyviai žygiuoja miesto gatvėmis.]]

[[Vaizdas:Dainu svente 1937 eisena Kaunas.jpg|thumb|200px|1937  m. dainų šventė. Eisena Kauno miesto gatvėmis.]]

[[Vaizdas:1986 05 09Dainųšventė08.jpg|thumb|200px|Dainų šventė [[Šiauliai|Šiauliuose]] 1986  m.]]

[[Vaizdas:1998-europa-lithuania-Mi664.jpg|thumb|150px|1998  m. Lietuvos pašto ženklas, skirtas dainų šventėms]]

[[Vaizdas:World Lithuanians Song Festival Reversum.jpg|thumb|150px|Lietuvos banko 10 litų moneta, skirta Pasaulio lietuvių dainų šventei (1994  m.)]]

[[Vaizdas:Dainu svente 2009-07-06.jpg|thumb|200px|Dainų šventė „Amžių sutartinė“ Vilniuje, 2009  m.]]

Palyginti su Latvija ir Estija, Lietuvoje dainų ir šokių šventės tradicija atsirado vėliau. Lietuvoje 50-čia metų ilgiau nei Estijoje ir Latvijoje tęsėsi [[baudžiava]], panaikinta tik [[1861]]  m. Po Lietuvoje ir [[Lenkija|Lenkijoje]] įvykusio [[1863 m. sukilimas|1863  m. sukilimo]] carinės Rusijos valdžia ėmėsi ypač žiaurių represijų: Lietuvoje [[spaudos draudimas|uždrausta]] nacionalinė spauda lotynų rašmenimis, uždarytos visos [[katalikai|katalikų]] parapijų mokyklos, kultūrinės draugijos, didelė dalis sukilėlių buvo nužudyta arba su visomis šeimomis ištremta į [[Sibiras|Sibirą]].

Lietuvoje pirmą kartą Dainų šventė surengta 1924  m. [[rugpjūčio 23]] ir 25 d. Kaune, [[Petras Vileišis|Petro Vileišio]] aikštėje, Žemės ūkio ir pramonės parodos metu. Tada ji buvo vadinama „Dainų diena“, dainavo tik chorai. Šventės iniciatorius [[Juozas Žilevičius]], vyriausieji dirigentai: [[Juozas Naujalis]], [[Stasys Šimkus]] ir [[Julius Štarka]], grupinių chorų dirigentai: [[Kostas Gurevičius]], [[Mykolas Karka]], [[Apolinaras Likerauskas]], [[Vladas Paulauskas]], [[Antanas Vaičiūnas]]. Pirmojoje Dainų dienoje dalyvavo 77 chorai (3000 dainininkų), 50 tūkst. klausytojų. <ref>J. Strimaitis. Dainų Diena ir jos bendrieji įspūdžiai // Lietuva, 1924-08-27, Nr. 192 (1693), 4 psl. [http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=38545]</ref>

Dainų diena tapo tradicine. Antroji Dainų šventė, skirta Lietuvos Nepriklausomybės 10-mečiui, įvyko [[1928]]  m. [[liepos 1]]-2 d. Kaune. Joje dalyvavo 6000 dainininkų: 51 bažnytinis choras, 22 gimnazijų ir kitų mokyklų chorai, 19 įvairių draugijų ir organizacijų chorų, Rygos lietuvių „Šviesos“ choras (vad. [[Juozas Karosas]]). Jungtiniam chorui dirigavo [[Stasys Šimkus]] ir [[Juozas Gruodis]]. Šventės metu 250 moksleivių aikštėje atliko gimnastikos pratimus. Jiems akompanavo choras, dainuodamas populiarias liaudies dainas. Antroji Dainų šventė sulaukė 100 tūkst. klausytojų. <ref>Dainų Šventės pirma diena // [[Lietuvos aidas]], 1928-07-02, Nr. 121 (335), 3 psl. [http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=66306]</ref>

Trečią kartą Dainų šventė surengta [[1930]]  m. [[birželio 20]] d. [[Vytautas|Vytauto Didžiojo]] mirties 500 metų sukakčiai paminėti. Dalyvavo 200 chorų ir 9000 dainininkų. Atlikti 24 kūriniai  – viena psalmė, šeši originalūs kūriniai ir harmonizuotos liaudies dainos. Vyriausieji dirigentai: [[Juozas Naujalis]], [[Nikodemas Martinonis]], Juozas Gruodis.

Pirmąja šokių švente laikoma [[1937]]  m. [[birželio 29]] d. Kaune [[Lietuvių tautinio jaunimo sąjunga „Jaunoji Lietuva“|„Jaunosios Lietuvos”]] surengta šventė, kurioje 448 šokėjai, atrinkti iš įvairių Lietuvos vietovių, pagal bendrą aikštės brėžinį pašoko keletą tautinių šokių. <ref>Jaunalietuviai baigė savo sąskrydį // [[Lietuvos žinios]], 1937-06-30, Nr. 144 (5413), 2 psl. [http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=83494]</ref>

[[1920]]–[[1944]]  m. buvo surengta nemažai regioninių, miestų ir kitų vietinių dainų švenčių. Jas rengė visuomeninės organizacijos ([[LŠS|šauliai]], [[pavasarininkai]], [[ateitininkai]]). Nuo 1930  m. rengtos regioninės moksleivių dainų ir sporto šventės.

Dainų švenčių tradicija pratęsta ir sovietmečiu. [[1946]]  m. Dainų šventėje dalyvavo 188 chorai (11 778 dainininkai), skambėjo 5 kompozitorių sukurtos ir 15 lietuvių liaudies harmonizuotų dainų. Šventėje dainavo 132 progimnazijų ir gimnazijų chorai, 3 aukštųjų ir 21 specialiųjų mokyklų chorai. Vyriausieji dirigentai: Nikodemas Martinonis, [[Jonas Švedas]], [[Konradas Kaveckas]], [[Antanas Ilčiukas]].

Nuo [[1950]]  m. Dainų šventę papildė Šokių diena. Šventėje dalyvavo 57 šokių kolektyvai, 41 skudučių ansamblis ir 13 pučiamųjų instrumentų orkestrų. Vaikų chorą sudarė 3 570 dalyvių.

Nuo 1950  m. dainų ir šokių šventės renginiai buvo organizuojami periodiškai kas 5-eri metai. Dainų ir šokių šventės tradicijai, kaip ir kitiems menams, galiojo sovietinės estetikos ir politikos dogma  – Lietuvos menas turėjo būti tautinės formos, bet socialistinio turinio.

[[1960]]  m. [[Vingio parkas|Vingio parke]] pagal estų architektų projektą pastatyta estrada Dainų dienos renginiui.

Iš dainų ir šokių šventės tradicijos išaugo Moksleivių dainų šventė, pradėta periodiškai rengti kaip savarankiškas renginys nuo [[1964]]  m.

Dainų šventes rengė ir išeivijos lietuviai. Organizuotos šventės [[Filadelfija|Filadelfijoje]], [[Pensilvanija|Pensilvanijoje]], [[Kanada|Kanadoje]], [[Australija|Australijoje]] ir kt. 1946  m. Viurcburge (Vokietija) surengta lietuvių pabėgėlių stovyklų chorų dainų šventė. Nuo [[1956]]  m. užsienyje gyvenančių lietuvių (ypač [[JAV]] ir Kanados) dainų šventes pradėta rengti kas penkeri metai.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, [[1990]]  m. XIII Lietuvos dainų šventė pavadinta Tautine. Nuo 1990  m. renginys organizuojamas kas ketveri metai liepos mėnesio pradžioje. Šventėse dalyvauja vidutiniškai po 30 tūkst. dalyvių. Iš viso surengta 17 Dainų švenčių.