Kola (gėrimas): Skirtumas tarp puslapio versijų

'''Kola'''  – saldus prisotintas [[angliarūgštė]]s, dažniausiai tamsiai rudos spalvos, turintis [[kofeinas|kofeino]] nealkoholinis gaivusis gėrimas.

[[1886]]  m. vaistininkas ir chemikas John Stith Pemberton iš [[Atlanta|Atlantos]] ([[Džordžija]], [[JAV]]) pagamino karamelinės spalvos [[sirupas|sirupą]], kurį nunešė į didžiausią miesto [[vaistinė|vaistinę]]. Pradžioje sirupas kainavo 5 centus už stiklinę, tačiau greitu laiku vaistininkai sirupą pradėjo maišyti su [[gazuotas vanduo|gazuotu vandeniu]]. Taip atsirado „Coca-Cola“, kuri greitai išpopuliarėjo.

Drauge su šiuo gėrimu [[JAV]] pasirodė „Pepsi-Cola“, [[1931]]  m. [[Vokietija|Vokietijoje]]  – „Afri-Cola“. [[2002]]  m. [[Prancūzija|Prancūzijoje]] atsirado „Massa-Cola“, skirta [[musulmonai|musulmonams]], o gamintojas pasižadėjo dalį pelno atiduoti [[Palestina|palestiniečiams]].

Pradžioje kolos pagrindinis komponentas buvo [[kolamedis|kolamedžio]] [[riešutas|riešutai]], turintys daug kofeino. Vėliau buvo išsiaiškintas neigiamas kokaino poveikis žmogui ir [[1903]]  m. iš šio gėrimo receptūros galutinai pašalintas. Dabartinę kolą su kolos vaisiumi sieja tik bendras pavadinimas. Specifinis kolos skonis išgaunamas, naudojant [[vanilinas|vaniliną]], [[cinamonas|cinamono]], [[gvazdikas|gvazdikų]], [[citrina|citrinos]] [[aliejus]].

Tuo metu organizmas nejaučia skirtumo tarp natūraliai produktuose esančio cukraus bei cukraus, kurį įsidedame į kavą ar kuriuo gamybos proceso metu gardinami gaivieji gėrimai, ir kai kurie vaisiai, tokie kaip bananai ar vynuogės, savyje turi 16 proc. cukraus, kai dauguma gaiviųjų gėrimų  – apie 11 proc.

Vienoje skardinėje gėrimo „Coca Cola“ kofeino yra 33  mg, o puodelyje kavos - – 100  mg, arbatos  – 50  mg, o viena porcija šokolado jo turi apie 45  mg.