Aukštutinė Silezija: Skirtumas tarp puslapio versijų

550 pridėta baitų ,  prieš 10 metų
S
nėra keitimo aprašymo
S ([r2.5.2] robotas Pridedama: no:Øvre Schlesien)
SNo edit summary
{{Regionasm
[[Vaizdas:Upper Silesia coat of arms.png|thumb|Istorinis Aukštutinės Silezijos herbas]]
| Spalva = #FFD700
'''Aukštutinė Silezija''' ({{pl|Górny Śląsk}}, {{de|Oberschlesien}}, {{cs|Horní Slezsko}}) yra toliausiai į pietryčius nutolusi [[Silezija|Silezijos]] dalis. Šiuo metu didžiąją dalį apima Lenkijos [[Silezijos vaivadija|Silezijos]] ir [[opolės vaivadija|Opolės vaivadijos]], o mažesnė dalis priklauso [[Čekija]]i.
| Tipas = Lenkijos istorinis regionas
 
| Pavadinimas = Gůrny Ślůnsk
Iki [[1919]] m. sudarė vieną (''Oppelno'', {{Pl|Opole}}) Vokiečių Silezijos provincijos apygardą. [[Versalio sutartis|Versalio sutartimi]] ([[1919]] m.) pietinė Hulčino sritis, 316 km² su 56 438 gyv. ([[1924]] m.) atiteko [[Čekoslovakija]]i, o [[1922]] m. rytinė dalis – 3 213 km² su maždaug 1 mln. gyventojų – [[Lenkija]]i. Vokietijai liko 9713 km² su 1 379 408 gyv. ([[1925]] m.). Lenkijai atiteko turtingiausioji mineraliniais ištekliais ir svarbiausia pramone Aukštutinės Silezijos dalis. Ji apima [[Oderis|Oderio]] aukštupio [[Neisė]]s ir [[Olsa|Olsos]] intakų baseiną. Čia buvo 56 iš 67 [[akmens anglis|anglies]] kasyklų, 50 proc. [[koksas|kokso]] gamybos, 11 iš 16 [[švinas|švino]] ir [[cinkas|cinko]] kasyklų, viso švino ir cinko liejyklos, 9 iš 14 plieno liejyklų, 5 iš 8 cinko skardos fabrikų.
| Foto =
| Šalis = [[Opolės vaivadija|Opolės]], [[Silezijos vaivadija|Silezijos]] vaivadijos
| Herbas = Upper Silesia coat of arms.png
| Tauta = [[Baltieji kroatai|b. kroatai]] > [[lenkai]]
| Kalba = [[Sileziečių kalba|sileziečių]]
| Valstybės =[[Silezijos kunigaikštystės]]
| Laikotarpis =
| Miestai = [[Opolė]]
| Titulas =
| Atskilo nuo =
| Prijungta prie =
| Žemėlapis =Silesia (Now).png
| Pastaba = Silezija dabartiniame žemėlapyje
}}
'''Aukštutinė Silezija''' ({{pl|Górny Śląsk}}, {{de|Oberschlesien}}, {{cs|Horní Slezsko}}) yra toliausiai į pietryčius nutolusi [[Silezija|Silezijos]] dalis. Šiuo metu didžiąją dalį apima Lenkijos [[Silezijos vaivadija|Silezijos]] ir [[opolėsOpolės vaivadija|Opolės vaivadijos]], o mažesnė dalis priklauso [[Čekija]]i ([[Moravijos-Silezijos kraštas]]).
== Geografija ==
Ji apima [[Oderis|Oderio]] aukštupio [[Neisė]]s ir [[Olsa|Olsos]] intakų baseiną. Čia buvo 56 iš 67 [[akmens anglis|anglies]] kasyklų, 50 proc. [[koksas|kokso]] gamybos, 11 iš 16 [[švinas|švino]] ir [[cinkas|cinko]] kasyklų, viso švino ir cinko liejyklos, 9 iš 14 plieno liejyklų, 5 iš 8 cinko skardos fabrikų.
[[Vaizdas:Familok okna.JPG|thumb|left|Tipiški senoviniai langai – Ruda Śląska]]
Aukštutinės Silezijos paviršių sudaro 3 atskiros kraštovaizdžių zonos: [[Oderis|Oderio]] klonis (žemuma) einantis abiem upės pusėmis, [[Sudetai|Sudetų prieškalnės]] į vakarus nuo Oderio ir aukštumos į rytus nuo Oderio. Žemumose yra derlingos dirvos, vakarinėje dalyje esančios aukštumos iškyla iki 890 m.
 
Naudingosios iškasenos tai daugiausia geros kokybės akmens anglis, taip pat cinkas, švinas, geležies rūda, kalkakmenis, [[bazaltas]]. Kadangi šalia iškasamų mineralų yra dideli akmens anglies ištekliai, šioje srityje anksti atsirado ir išsivystė metalurgijos pramonė. Prieš Aukštutinės Silezijos padalinimą tarp Lenkijos ir Vokietijos pramonėje dirbo 280 000 darbininkų (175 000 akmens anglies kasyklose ir kokso gamyboje, 30 000 švino ir cinko kasyklose ir liejyklose). 1926 m. [[Vokietija|Vokietijos]] dalyje dirbo iš viso 26 000 darbininkų.
== Istorija ==
 
Iki [[1919]] m. sudarė vieną (''Oppelno'', {{Pl|Opole}}) Vokiečių Silezijos provincijos apygardą. [[Versalio sutartis|Versalio sutartimi]] ([[1919]] m.) pietinė Hulčino sritis, 316 km² su 56 438 gyv. ([[1924]] m.) atiteko [[Čekoslovakija]]i, o [[1922]] m. rytinė dalis – 3 213 km² su maždaug 1 mln. gyventojų – [[Lenkija]]i. Vokietijai liko 9713 km² su 1 379 408 gyv. ([[1925]] m.). Lenkijai atiteko turtingiausioji mineraliniais ištekliais ir svarbiausia pramone Aukštutinės Silezijos dalis. Ji apima [[Oderis|Oderio]] aukštupio [[Neisė]]s ir [[Olsa|Olsos]] intakų baseiną. Čia buvo 56 iš 67 [[akmens anglis|anglies]] kasyklų, 50 proc. [[koksas|kokso]] gamybos, 11 iš 16 [[švinas|švino]] ir [[cinkas|cinko]] kasyklų, viso švino ir cinko liejyklos, 9 iš 14 plieno liejyklų, 5 iš 8 cinko skardos fabrikų.
== Šaltinis ==
* Lietuviškoji enciklopedija. II t. Kaunas: 1934, p. 240-3.
34 838

pakeitimai