Semeliškių šv. Lauryno bažnyčia: Skirtumas tarp puslapio versijų

▲Pirmoji medinė bažnyčia buvo pastatyta atokiau nuo gyvenvietės, [[Strėva|Strėvos]] kairiajame krante. Ldk [[Aleksandras Jogailaitis]] [[1501]] ir [[1502]] m. bažnyčiai skyrė fundaciją, [[1506]] m. klebonui leido laikyti smukles. Iki [[1511]] m. [[Semeliškės|Semeliškių]] bažnyčia gaudavo dešimtinę iš [[Žiežmarių dvaras|Žiežmarių dvaro]] [[1637]] m. klebono jurisdikoje buvo 18 valstiečių šeimų.

▲[[1655]] m. per karą su Rusija bažnyčia sudegė. [[1664]] m. atstatyta. [[1699]] m. vėl sudegė. Manoma, kad ji tais pačiais metais atstatyta. Apie [[1770]] m. pastatyta medinė prieglauda. Nuo [[1772]] m. vyksta Šv. Roko atlaidai. Nuo [[1777]] m. veikė parapinė mokykla. [[1782]] m. bažnyčia buvo sunykusi, bet tebestovėjo. Greta senosios [[1783]] ar [[1786]] m. pastatyta nauja bažnyčia.

▲[[1868]] m. Vilniaus gubernatorius pritarė stačiatikių dvasininkijos prašymui uždaryti bažnyčią ir joje įrengti cerkvę. Generalgubernatorius nesutiko. [[1901]] m. bažnyčia buvo sumenkusi. [[1902]] m. parengtas naujos mūrinės bažnyčios projektas. Valdžia statyti neleido. [[1912]] m. senoji medinė bažnyčia suremontuota. Ji garsėjo [[Šv. Roko atlaidai]]s. [[1905]] m. kunigas Jonas Masiulis bažnyčioje pamokslus pradėjo sakyti lietuviškai.

▲[[Juozapas Būčys]] (1872–1946, palaidotas šventoriuje), [[Semeliškės]]e klebonavęs nuo [[1935]] m., katekizavo tik lietuvių kalba. Vikaras [[Alfonsas Petraitis]] pastatė kleboniją, vikariją, parapijos salę. Kunigas J. Vaišnora su parapijiečiais [[1949]]–[[1953]] m. bažnyčią suremontavo.

▲Nuo [[1977]] iki [[2002]] m. parapijoje klebonavo kun. [[Romualdas Šalčiūnas]], vėliau kun. [[Gintautas Antanas Jančiauskas]].

▲Bažnyčia stačiakampio plano, su 2 bokšteliais, stačiakampe [[Apsidė (architektūra)|apside]]. Virš stačiakampių fasado durų įrengtas arkinis langas su baltais rėmais. Frontono centre - mažas apskritas langelis. Šoninės sienos suskaidytos trimis siaurais piliastrais ir turi po 5 didelius langus. Sienos apmuštos gulsčiomis lentelėmis, išskyrus absidos vidų. Vidus 3 [[Nava|navų]]. Šventorių juosia stulpinė tvora su metalinėmis grotelėmis. Viduje barokinis, XVIII a. [[altorius]], kurį sudaro stalelis ir profiliuotuose rėmuose įtaisyti Šv. Kazimiero ir [[Jėzus|Jėzaus]] Nazariečio paveikslai.

▲Šalia [[Šventorius|šventoriaus]] stovi varpinė. Joje yra du XVIII a. varpai ir seniausias visoje Lietuvoje [[varpas]] – [[1442]] m. varpas su [[Gotiškas šriftas|gotiniu]] įrašu. Šventoriaus kampe yra [[1857]] m. pastatyta medinė koplyčia.