Hermanas Perelšteinas: Skirtumas tarp puslapio versijų

Grįžęs į Lietuvą, 1956 - [[1960]] m. Valstybinėje konservatorijoje [[Vilnius|Vilniuje]] dirbo koncertmeisteriu ir kartu mokėsi - [[1959]] m. su pagyrimu baigė minėtos mokslo įstaigos neakivaizdinio skyriaus doc. [[Klemensas Griauzdė|Klemenso Griauzdės]] choro dirigavimo klasę. 1960 - [[1964]] m. dėstė dirigavimą [[VPI|Vilniaus pedagoginio instituto]] Muzikos katedroje, o nuo 1964 iki [[1979]] m. buvo [[Lietuvos valstybinė konservatorija|Lietuvos valstybinės konservatorijos]] Choro dirigavimo katedros vyr. dėstytojas. „Ąžuoliuke“„[[Ąžuoliukas|Ąžuoliuke]]“ ir aukštosiose mokyklose išugdė būrį talentingų jaunųjų choro dirigentų.

[[1959]] m. rudenį Vilniuje suorganizavo berniukų chorą, kurį per kelis dešimtmečius išaugino į pavyzdingą vaikų ir jaunuolių choro studiją „Ąžuoliukas„[[Ąžuoliukas]]". Be daugelio dainų, su berniukais ir jaunuoliais parengė ir sudėtingų kūrinių: G. Pergolesi „Stabat Mater", [[Johanas Sebastianas Bachas|J. S. Bacho]] kantatą „Magnificat", B. Brittenas „Kalėdinių giesmių apeigos" ir „Missa brevis", H. Purcello operą „Didona ir Enėjas", [[Jozefas Haidnas|J. Haydno]] oratoriją „Metų laikai", G. Fauret „Requiem", [[Georgas Frydrichas Hendelis|G. F. Händelio]] oratoriją „Judas Makabėjus", L. Cherubini „Requiem", M. Duruflė „Requiem", [[Eduardas Balsys|E. Balsio]] oratoriją „Nelieskite mėlyno gaublio", [[Sergejus Rachmaninovas|S. Rachmaninovo]] kantatą „Pavasaris", D. Kabalevskio „Requiem" ir kt.