17:15, 23 sausio 2012 versija taisyti Hugo.arg (aptarimas \| indėlis) Sąsajos administratoriai 244 524 keitimai Atšauktas naudotojo 88.222.163.83 (Aptarimas) darytas keitimas 3756290 ← Prieš tai darytas keitimas		21:51, 5 balandžio 2012 versija taisyti anuliuoti Creative (aptarimas \| indėlis) Administratoriai 23 677 keitimai + Kitas pakeitimas →
Eilutė 1: {{Žmogaus biografija '''Juozas Grušas''' ([[1901]] m. [[lapkričio 29]] d. [[Žadžiūnai\|Žadžiūnuose]], [[Šiaulių rajonas\|Šiaulių raj.]] – [[1986]] m. [[gegužės 21]] d. [[Kaunas\|Kaune]]) – žymus XX a. antros pusės lietuvių dramaturgas, prozininkas, vertėjas, eseistas bei kultūros veikėjas. \| fonas = culture \| vardas = {{PAGENAME}} \| paveikslėlis = \| paveikslėlio apibūdinimas = \| paveikslėlio dydis = \| gimimo data = {{Gimė\|1901\|11\|29\|}} \| gimimo vieta = [[Žadžiūnai]], [[Šiaulių valsčius]] \| mirties data = {{Mirė\|1986\|05\|21\|1901\|11\|29\|}} \| mirties vieta = [[Kaunas]] \| tautybė = \| tėvas = Antanas Grušas \| motina = Ona Ulčinaitė \| sutuoktinis = Pulcherija Račytė \| vaikai = Algimanta Marija Tamošiūnienė \| veikla = dramaturgas, prozininkas, vertėjas, eseistas \| partija = \| sritis = \| įstaigos = \| pareigos = \| alma_mater = [[1931]] m. [[Vytauto Didžiojo universitetas]] \| doktorantūros_vadovas = \| studentai = \| žinomas = \| apdovanojimai = \| parašas = \| pastabos = }} '''Juozas Grušas''' ([[1901]] m. [[lapkričio 29]] d. [[Žadžiūnai\|Žadžiūnuose]], [[Šiaulių valsčius]] – [[1986]] m. [[gegužės 21]] d. [[Kaunas\|Kaune]]) – Lietuvos dramaturgas, prozininkas, vertėjas, eseistas, kultūros veikėjas. == Biografija == Gimė Kalniškių-Žadžiūnų kaime, valstiečio šeimoje, vaikystėje buvo mokomas visų žemės ūkio darbų. [[1912]] m. Grušai persikėlė į [[Miesmedis\|Miesmedžio]] kaimą, nusipirko žemės sklypą, nuo kurio ką tik buvo nukirstas miškas. Pirmasis J. Grušo mokytojas buvo lietuvių poetas [[Jonas Krikščiūnas-Jovaras]], kuris išmokė rašto ir sudomino literatūra. [[1914]] m. baigė [[Sutkūnai\|Sutkūnų]] pradžios mokyklą. Mirus motinai ir tėvui antrą kartą vedus, [[1919]] m. dirbo [[Chaimas Frenkelis\|Ch. Frenkelio]] odos fabrike jaunesniuoju sąskaitininku. Pirmasis J. Grušo mokytojas buvo lietuvių poetas [[Jonas Krikščiūnas-Jovaras]], kuris išmokė rašto ir sudomino literatūra. Vėliau baigė [[Sutkūnai\|Sutkūnų]] pradžios mokyklą. Savarankiškai pasimokęs, [[1920]] m. įstojo į [[Šiaulių gimnazija\|Šiaulių gimnaziją]], kurią [[1924]] m. baigė. [[1924]]–[[1931]] m. mokėsi [[Vytauto Didžiojo universitetas\|Vytauto Didžiojo universiteto]] Teologijos – filosofijos fakultete. Studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą, vokiečių literatūrą, pedagogiką. [[1928]] m. buvo „Šatrijos“ draugijos pirmininkas. 1931 m. dėstė [[lietuvių kalba\|lietuvių kalbą]] ir istoriją [[žydai\|žydų]] mokytojų pedagoginiuose „Tarbut“ kursuose. Savarankiškai pasimokęs, [[1920]] m. įstojo į [[Šiaulių gimnazija\|Šiaulių gimnaziją]], kurią [[1924]] m. baigė. Tais pačiais metais atvyko į Kauną ir pradėjo studijuoti [[Lietuvos universitetas\|Lietuvos universitete]] teisę. Vėliau [[Vytauto Didžiojo universitetas\|Vytauto Didžiojo universiteto]] (VDU) Teologijos-filosofijos fakultete studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą, taip pat germanistiką ir pedagogiką. Nuo studijų pradžios priklausė [[ateitininkai\|ateitininkų]] organizacijai bei katalikiškai korporacijai „Šatrija“, [[1928]] m. buvo „Šatrijos“ draugijos pirmininkas. 1931 m. apgynė diplominį darbą „V. Krėvės realistinė beletristika“. <ref>[http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=109341&biRecordId=12103 V. Krėvės realistinė beletristika // Athenaeum. 1932, T. 3, Nr. 1, p. 1-28]</ref> 1931 m. kartu su [[Balys Sruoga\|Baliu Sruoga]] inicijavo Lietuvos rašytojų draugijos įsteigimą, [[1937]]–[[1938]] m. buvo šios draugijos pirmininkas. [[1928]]–[[1939]] m. redagavo katalikišką savaitraštį „Mūsų laikraštis“. [[1932]] m. [[sausio 16]] d. vedė VDU Humanitarinių mokslų fakulteto studentę Pulcheriją Račytę. Vertėsi daugiausia pedagoginiu darbu ir žurnalistika. 1932–[[1938]] m. [[hebrajų kalba]] dėstė [[lietuvių kalba\|lietuvių kalbą]] ir istoriją sionistinės žydų „Tarbut“ draugijos mokytojų kursuose. 1932 m. kartu su [[Balys Sruoga\|Baliu Sruoga]] inicijavo [[Lietuvių rašytojų draugija\|Lietuvių rašytojų draugijos]] įsteigimą, [[1937]]–1938 m. buvo šios draugijos pirmininkas. [[1933]]–[[1934]] m. studijavo VDU Teisių fakultete. 1938–[[1939]] m. katalikiškos krypties savaitraščio „[[Mūsų laikraštis]]“ faktiškasis redaktorius, pasirašinėjo [[Antanas Tumėnas]], vėliau tapo tikruoju. <ref>[http://www.tekstai.lt/zurnalas-metai/5593-vladas-zukas-susitikimai-su-juozu-grusu-1?catid=544%3A2009-m-nr-10-spalis Vladas Žukas. Susitikimai su Juozu Grušu]</ref> Kaip žurnalistas ir literatas aktyviai bendradarbiavo [[Lietuva (dienraštis)\|„Lietuvoje“]], [[Židinys (žurnalas)\|„Židinyje“]], [[Naujoji Romuva\|„Naujojoje Romuvoje“]]. [[1940]]–[[1941]] m. dirbo Valstybinėje leidykloje Grožinės literatūros skyriaus atsakinguoju redaktoriumi. [[1941]]–[[1949]] m. gyveno žmonos gimtinėje [[Joniškis\|Joniškyje]], mokytojavo, ūkininkavo. 1949 m. sugrįžo į Kauną, atsidėjo vien literatūriniam darbui. Nuo [[1948]] m. [[Lietuvos rašytojų sąjunga\|LSSR rašytojų sąjungos]] narys. Palaidotas [[Petrašiūnų kapinės]]e. [[1940]]–[[1941]] m. Valstybinės leidyklos (nuo [[1965]] m. [[Vaga (leidykla)\|„Vaga“]]) Grožinės literatūros skyriaus atsakingasis redaktorius. 1941–[[1949]] m. gyveno žmonos gimtinėje [[Joniškis\|Joniškyje]], dirbo žemės ūkio darbus, kurį laiką mokytojavo [[Joniškio gimnazija\|Joniškio gimnazijoje]], dėstė vokiečių kalbą. <ref>[http://www.maironiomuziejus.lt/index.php?id=1247&PHPSESSID=e5134e17d544d755839e2e081d8fe660 Juozo Grušo gyvenimas ir kūryba]</ref> [[1945]]–[[1947]] m. [[Šiaulių dramos teatras\|Šiaulių dramos teatro]] literatūrinės dalies vedėjas. 1949 m. sugrįžo į Kauną, atsidėjo vien literatūriniam darbui. Nuo [[1948]] m. [[kovo 9]] d. [[Lietuvos rašytojų sąjunga\|LSSR rašytojų sąjungos]] narys. == Kūryba == Nuo [[1925]] m. skelbė periodinėje spaudoje apsakymus, feljetonus. Pirmasis apsakymas „Lelijos sapnas“ pasirodė jaunimo žurnale [[Ateitis (žurnalas)\|„Ateitis“]] (1926 m., Nr. 4). Pasirašė slapyvardžiu ''J. Kriaušė''. <ref>[http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?biExemplarId=91828&biRecordId=8030 Lelijos sapnas // Ateitis. 1926 m., Nr. 4, p. 195–210]</ref> Keletą mėnesių redagavao katalikų jaunimo žurnalą [[Pavasaris (žurnalas)\|„Pavasaris“]]. Čia spausdino apsakymus, pasirašydamas tuo pačiu slapyvardžiu: ''Juozas Kriaušė'' – tai sulietuvintas Grušas. Feljetonus pasirašydavo ''Liongino Padanginės'' pseudonimu. Pirmasis apsakymų rinkinys „Ponia Bertulienė“ išleistas [[1928]] m., o didžiausią populiarumą iš prozos darbų pelnė [[romanas]] „Karjeristai“ ([[1935]] m.). Nuo XX a. šeštojo dešimtmečio J. Grušas tapo produktyviausiu Lietuvos dramaturgu. Kūrėjas lietuvių dramaturgijoje įteisino tragedijos (istorinė drama „Herkus Mantas“) ir tragikomedijos (drama „Meilė, džiazas ir velnias“) žanrus. Sukūrė moralinio teismo teatrą ir savitą dramos tipą, kuriame jungiasi tradicinės ir šiuolaikinės dramos tendencijos. Daugelis J. Grušo kūrinių pastatyti [[Kauno dramos teatras\|Kauno dramos teatre]]. Šimtmečio spektakliu pripažinta „[[Barbora Radvilaitė]]“ (1972 m.). [[1980]]–[[1981]] m. išleisti penki J. Grušo „Raštų“ tomai. [[1992]] m. pagal pjesę „Meilė, džiazas ir velnias“ sukurtas vaidybinis filmas [[Džiazas (filmas)\|„Džiazas“]] (rež. [[Raimundas Banionis]]). ~~''Dailiosios literatūros uždavinys: pažinti save, pažinti ir suprasti kitą žmogų, patenkinti mūsų sielos grožėjimosi troškimą ir tuo mus žmoninti, kelti ir auklėti (Juozas Grušas).''~~ Savo kūrybos kelią J. Grušas pradėjo eilėraščiais, kuriuos nuo 1925 m. spausdino laikraščiuose. Greitai poeziją pakeitė proza. Pirmoji rašytojo knyga „Ponia Bertulienė“ spaudoje pasirodė [[1928]] m., o didžiausią populiarumą iš prozos darbų pelnė [[romanas]] „Karjeristai“ ([[1935]] m.). ~~''Dramaturgijos tikslas - kuo tobuliau išreikšti gyvenimo tiesą (Juozas Grušas).''~~ Nuo šeštojo dešimtmečio J. Grušas tapo produktyviausiu Lietuvos dramaturgu. Kūrėjas lietuvių dramaturgijoje įteisino tragedijos (istorinė drama "Herkus Mantas") ir tragikomedijos (drama "Meilė, džiazas ir velnias") žanrus. Sukūrė moralinio teismo teatrą ir savitą dramos tipą, kuriame jungiasi tradicinės ir šiuolaikinės dramos tendencijos. ~~Parašė buitines ir istorines [[drama]]s:~~ * „Tėvas ir sūnus“ ([[1945]] m.), * „Dūmai“ („Smalkės“, [[1956]] m.) * „[[Herkus Mantas]]“ ([[1957]] m.) * „Adomo Brunzos paslaptis“ (1967 m.) * „Barbora Radvilaitė“ ([[1972]] m.) * „[[Švitrigaila]]“ ([[1975]] m.) * „Unija“ ([[1977]] m.) * „Gintarinė vila“ ([[1979]] m.) * „Meilė, džiazas ir velnias“ ([[1967]] m.) == Bibliografija == Daugelis jų pastatytos [[Kauno dramos teatras\|Kauno dramos teatre]]. Šimtmečio spektakliu pripažinta „[[Barbora Radvilaitė]]“ ([[1972]] m.). [[2002]] m. pagal pjesę „Meilė, džiazas ir velnias“ sukurtas vaidybinis filmas [[Džiazas (filmas)\|Džiazas]] (rež. [[Raimundas Banionis]]). <small> * Sunki ranka. – Kaunas: Sakalas, 1937. – 205 p. * Dūmai: keturių veiksmų penkių paveikslų komedija. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1956. – 95 p. * Karjeristai. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1957. – 289 p. * Herkus Mantas: penkių veiksmų tragedija. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1957. – 77 p. * Profesorius Markas Vidinas. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1963. – 252 p. * Adomo Brunzos paslaptis. – Vilnius: Vaga, 1967. – 160 p. * Meilė, džiazas ir velnias. – Vilnius: Vaga, 1967. – 106 p. * Rūstybės šviesa. – Vilnius: Vaga, 1969. – 196 p. * Žmogus be veido: dvi dramos. – Vilnius: Vaga, 1970. – 200 p. * Karjeristai. – Vilnius: Vaga, 1971. – 288 p. * Barbora Radvilaitė: dramos. – Vilnius: Vaga, 1972. – 471 p. * Laimingasis – tai aš. – Vilnius: Vaga, 1973. – 293 p. * Švitrigaila: dramos. – Vilnius: Vaga, 1976. – 468 p. * Rekviem bajorams. Unija: dramos. – Vilnius: Vaga, 1978. – 276 p. * Gintarinė vila: dviejų dalių drama. – Vilnius: Vaga, 1979. – 92 p. * Tiesa – laukinis žirgas. – Vilnius: Vaga, 1984. – 231 p. * Gyvų sienojų namai: apsakymai ir novelės. – Vilnius: Vaga, 1985. – 326 p. * Už saulę gražesnis: apsakymai ir novelės. – Vilnius: Baltos lankos, 1998. – 210 p. * Diktatorius: Eduardo Dargio nusikaltimas: pjesės. – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2001. – 193 p. * Barbora Radvilaitė: poetinė drama (parengė Agnė Iešmantaitė). – Vilnius: Žaltvykslė, 2005. – 136 p. – ISBN 9986-06-075-3 * Herkus Mantas: istorinė poetinė drama (parengė Agnė Iešmantaitė). – Vilnius: Žaltvykslė, 2005. – 98 p. – ISBN 9986-06-114-8 * Meilė, džiazas ir velnias: tragikomedija (parengė Agnė Iešmantaitė). – Vilnius: Žaltvykslė, 2007. – 135 p. – ISBN 9986-06-113-X * Neoromantinės poetinės Juozo Grušo dramos: skaitiniai (sud. Agnė Iešmantaitė). – Vilnius: Žaltvykslė, 2007. – 190 p. – ISBN 978-9986-06-241-7 * Lietuvių grotesko ir ironijos dramos: Juozas Grušas, [[Kazys Saja]], [[Saulius Šaltenis]]: skaitiniai (sud. Agnė Iešmantaitė). – Vilnius: Žaltvykslė, 2007. – 223 p. – ISBN 978-9986-06-231-8 * Laimingasis: dramos, apsakymai, novelės / Juozas Grušas (sud. Gediminas Mikelaitis). – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2011. – 699 p.: portr. – ISBN 978-9986-39-682-6 </small> == Įvertinimas == [[1980]]–[[1981]] m. išleisti penki J. Grušo „Raštų“ tomai. [[1984]] m. išėjo pjesių rinkinys „[[Mykolas Glinskis]]“, o [[1986]] m. – [[apsakymas\|apsakymų]] ir [[novelė\|novelių]] rinkinys „Gyvų sienojų namai“. * 1937 m. [[Spindulys (bendrovė)\|„Spindulio“]] bendrovės literatūrinė premija (už rinkinį „Sunki ranka“) * [[1957]] m. [[LSSR valstybinė premija]] (už tragediją „Herkus Mantas“) * [[1962]] m. LSSR nusipelnęs meno veikėjas * [[1971]] m. LSSR liaudies rašytojas * [[1976]] m. LSSR valstybinė premija (už pjeses „Švitrigaila“, „Barbora Radvilaitė“ ir „Pijus nebuvo protingas“) <ref>{{TLE\|2\|- 7-8\|Juozas Stonys}}</ref> * [[2001]] m. [[spalio 25]] d. Kauno miesto garbės pilietis <ref>http://www.kaunas.lt/index.php?1829903898</ref> == Atminimo įamžinimas == ~~1957 m. paskirta Valstybinė premija už tragediją „Herkus Mantas“, [[1976]] m. – už pjeses „Švitrigaila“, „Barbora Radvilaitė“ ir „Pijus nebuvo protingas“.~~ * Palaidotas [[Petrašiūnų kapinės]]e, antkapinio paminklo skulptorius [[Leonas Strioga]], architektas [[Algimantas Kančas]] (rašytojo anūkas). * 1972 m. sukurtas portretinis biustas (skulpt. Danutė Danytė). * [[1976]] m. [[LKS\|Lietuvos kino studijoje]] sukurtas dokumentinis filmas „Laimingasis – tai aš“ (scenarijaus autoriai [[Petras Palilionis]] ir [[Vytenis Imbrasas]]). * 1976 m. skulptorė Danutė Danytė-Varnauskienė sukūrė biustą „Dramaturgas Juozas Grušas“. * [[1987]] m. [[Šilainiai\|Šilainių]] mikrorajone, Milikonyse, J. Grušo vardu pavadinta gatvė. * [[1989]] m. rašytojo name [[Žaliakalnis\|Žaliakalnyje]] (Kalniečių g. 93), kuriame rašytojas gyveno nuo jo pastatymo 1938 m., pradėjo veikti [[Siručio namas\|Maironio lietuvių literatūros muziejaus]] filialas – Juozo Grušo memorialinis muziejus. [[2009]] m. prie įėjimo pastatytas stilizuotas horeljefas. <ref>http://www.muziejai.lt/Prev_vers/Kaunas/gruso_virtuali_paroda.htm</ref> * [[1998]] m. jo vardu pavadinta [[Kauno Juozo Grušo meno vidurinė mokykla\|50-oji vidurinė mokykla]] (Šarkuvos g. 30). Čia įkurtas mokyklos istorijos muziejus su dramaturgui skirta ekspozicija. [[2003]] m. įsteigta J. Grušo vardo premija, teikiama už mokslo, kūrybinės raiškos pasiekimus garsinant mokyklos vardą Kaune ir šalyje. <ref>http://www.grusas.kaunas.lm.lt/muziejus/</ref> * [[2001]] m. išspausdintas plakatas (dail. [[Romualdas Čarna]]), išleistas vardinis pašto vokas (dail. Gediminas Pempė ir Romualdas Čarna). * 2001 m. atnaujinta Juozo Grušo premija, skiriama kasmet už originaliausius dramaturgijos kūrinius. <ref>http://atminimas.kvb.lt/asmenvardis.php?asm=GRU%D0AS%20JUOZAS</ref> == Šaltiniai == [[1962]] m. J. Grušui suteiktas [[Lietuvos SSR]] nusipelniusio meno veikėjo, [[1971]] m. – Liaudies rašytojo garbės vardas. [[1972]] m. sukurtas portretinis biustas (skulpt. Danutė Danytė). [[1976]] m. Lietuvos kino studijoje sukurtas dokumentinis filmas „Laimingasis – tai aš“ (scenarijaus autoriai Petras Palilionis ir Vytenis Imbrasas). Tais pačiais metais skulptorė Danutė Danytė-Varnauskienė sukūrė biustą „Dramaturgas Juozas Grušas“. [[1989]] m. rašytojo namuose [[Žaliakalnis\|Žaliakalnyje]] pradeda veikti [[Maironis\|Maironio]] lietuvių literatūros muziejaus filialas – Juozo Grušo memorialinis muziejus. {{ref}} == Literatūra == * Neramios šviesos pasauliai: knyga apie dramaturgą Juozą Grušą / Algis Samulionis. – Vilnius: Vaga, 1976. – 245 p. * Petras Palilionis. Svajojęs gražų gyvenimą: apmatai Juozo Grušo portretui. – V.: Lietuvos rašytojų s – gos l – kla, 2001. – 491, [1] p., [24] iliustr. lap. – ISBN 9986-39-192-X * Etiudai apie Juozą Grušą / [[Jonas Lankutis]]. – Vilnius: Vaga, 1981. – 307 p. * Monografiniai etiudai: Juozo Grušo ir Justino Marcinkevičiaus kūrybos bruožai / Jonas Lankutis. – Vilnius: Vaga, 1987. – 428 p. * Svajojęs gražų gyvenimą: apmatai Juozo Grušo portretui (sud. [[Petras Palilionis]]). – Vilnius: Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla, 2001. – 491 p.: iliustr. – ISBN 9986-39-192-X == Nuorodos == {{wikiquote}} * [http://www.~~xxiamzius~~muziejai.lt/~~archyvas~~kaunas/~~xxiamzius/20020206/kult_01~~gruso_muz.~~html~~htm Juozo Grušo ~~Rašytojo~~memorialinis muziejus] * [http://www.bernardinai.lt/straipsnis/2012-01-10-nijole-majeriene-ketvirtis-amziaus-be-juozo-gruso/75167 Nijolė Majerienė. Ketvirtis amžiaus be Juozo Grušo, 2012-01-10] ~~[[Kategorija~~{{DEFAULTSORT:~~Lietuvos rašytojai\|~~Grušas, Juozas]]}} [[Kategorija:~~Lietuvos novelistai\|Grušas, Juozas~~Ateitininkai]] [[Kategorija:LTSR valstybinės premijos laureatai]] [[Kategorija:Lietuvos redaktoriai]] [[Kategorija:Lietuvos rašytojai]] [[Kategorija:Lietuvos dramaturgai]] [[Kategorija:Lietuvos novelistai]] [[Kategorija:Kauno miesto garbės piliečiai]] [[en:Juozas Grušas]]

Juozas Grušas: Skirtumas tarp puslapio versijų